Mato būtinybę

Istorinės atminties komisijos klausimą Kauno tarybai teikęs opozicijos lyderis Paulius Lukševičius tikino, kad tokia idėja brendo seniai, mat, pasak jo, dabar nėra aišku, pagal ką nusprendžiama, kokie istoriniai reiškiniai ar asmenybės bus įamžintos, kurios – ne.

„Komisijos reikia dėl to, kad specialistai galėtų išsakyti nuomonę, kokius istorinius akcentus, įvykius ar asmenybes mes akcentuojame Kaune ir savo mieste norime pažymėti. Reikalinga išplėstinė komisija, kurioje dalyvautų istorikai, menotyrininkai, architektai, kultūrologai, taip pat turėtų eiti procentaliai tarybos nariai, administracijos atstovai ir mero deleguotas žmogus.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Ši idėja sklandė seniai, o mero noras statyti paminklą prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui buvo tik vyšnia ant torto“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys P. Lukševičius.

Dvigubi standartai

Tarybos mažumos atstovai taip pat vardijo priežastis, kodėl tokia komisija būtų naudinga. Jie net įžvelgė dabar taikomus dvigubus standartus, o komisija esą padėtų tai atskirti.

Ši idėja sklandė seniai, o mero noras statyti paminklą prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui buvo tik vyšnia ant torto.

„Pavyzdžiui, Aleksandro Jogalaičio skulptūra pastatyta prieštaraujant savivaldybės taisyklėms, pagal kurias tai turėjo būti svarstoma ir su Lietuvos dailininkų sąjunga, ir su Pavadinimų įamžinimo grupe, bet to nebuvo.

Daug paminklų ir skulptūrų tiesiog nudreifuoja į „Kauno akcentų“ programą, kurioje niekaip nekalbama apie istorinės atminties įamžinimą. Mes bandėme taisyti esamas taisykles, nes iš pirmo žvilgsnio yra gerų dalykų, mat jei iniciatorius paminklą nori statyti savo lėšomis, tai jis turi praeiti visas tas derinimo grandis, bet jei paprašo miesto pinigų, tada sprendimas priimamas be diskusijų. Sprendimą tokiu atveju priima savivaldybės administracija“, – aiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Audronė Jankuvienė.

Pasak jos, Istorinės atminties komisija leistų klausimus dėl asmenybių ar istorijos įvykių įamžinimo spręsti plačiame rate.

Vis dėlto, Kauno taryba nematė poreikio steigti tokią komisiją ir klausimą atmetė. Prieš tokį sprendimą balsavo 21 tarybos narys, keturi susilaikė ir tik trylika buvo už. Tačiau tokio tarybos narių skaičiaus neužteko, kad klausimas būtų priimtas.