Debatų tikslas

KPPAR – aktyvus, atsakingas socialinis-ekonominis partneris valdžios ir valstybės institucijoms, aktyviai dalyvaujantis teisėkūros procesuose, telkiantis pozicijas įvairiais ekonomikos ir verslo plėtros klausimais.

Todėl prieš kiekvienus rinkimus KPPAR organizuoja debatus su politinių partijų lyderiais, kuriuose aptariama verslo situacija, laukiantys iššūkiai ir priemonės, kurios stiprintų verslo inovatyvumą ir konkurencingumą, skatintų Lietuvos ekonominį augimą.

„Tikimės, kad debatuose išryškės kiekvienos partijos požiūris į verslą, mokesčius, socialinius klausimus. Svarbu, kokios investicijos bus skiriamos ekonomikai gaivinti, kokia bus migracijos politika, nes su darbo jėgos trūkumu susiduria nemažai verslų.

Mes prieš kiekvienus rinkimus organizuojame debatus, todėl svarbu išgirsti tiek politikų vizijas, tiek sudaryti galimybes verslui išsakyti problemas, su kuriomis jie susiduria. Dabar partijos formuoja savo rinkimų programas, siūlys ir Vyriausybės programą, tad po rinkimų bus galima priminti, ką žadėjo“, – verslo ir politikų debatų tikslą įvardijo KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Jis pažymėjo, kad KPPAR vienija daugiau kaip 930 įvairių verslų, kuriuose dirba 60 tūkst. darbuotojų. Pridėjus dar šeimos narius, tai didelis žmonių būrys, kuris turi svarų balsą rinkimuose. Todėl per debatus verslas tikisi konstruktyvios diskusijos, aiškios pozicijos, kuria kryptimi judės partijos ir kokius sprendimus, susijusius su verslu, jie priims.

Pirmuosiuose KPPAR organizuotuose debatuose dalyvavo „Taikos koalicija“, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, partija „Laisvė ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga.

Mėnesio pabaigoje suplanuoti antrieji debatai, kuriuose dalyvaus demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos regionų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Tad iš esmės verslo bendruomenė abiejų debatų metu gali suprasti kiekvienos politinės jėgos kryptį ir Seimo rinkimuose lengviau apsispręsti, kokią Lietuvą nori matyti ateinančius ketverius metus.

Iššūkiai: Z. Dargevičius tikino, kad verslui svarbi migracijos, ekonomikos skatinimo, kapitalo prieinamumo politika. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Verslo keliami klausimais

Verslininkai pripažįsta, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste vystant verslą kyla daug iššūkių, todėl iš šalį valdančių politikų norisi ir stabilumo, ir garantijų, kad bus leista veikti toliau. Verslui svarbūs ir mokesčiai, ir kapitalo prieinamumas, investicijų skatinimas ir daugybė kitų klausimų, kuriuos spręsti gali padėti Seimas ir Vyriausybė.

„Politikai gali viską greitai pakeisti, gali sugriauti nusistovėjusią tvarką. Žinoma, yra sričių, kurias reikia keisti, pavyzdžiui, mažinti biurokratiją, todėl svarbu žinoti politinių partijų viziją, kokius sprendimus jie ketina priimti ir kokiomis priemonėmis tai įgyvendins. Karas Ukrainoje ypač paveikė Lietuvos verslus, mažėja investicijų, todėl kalbos apie keliamus mokesčius verslui gali tapti nepakeliama našta“, – kalbėjo Z. Dargevičius.

Viena problemų, kurią įvardijo verslas, – kapitalo prieinamumas. Yra ne vienas atvejis, kai verslas gavo valstybės garantijas, tačiau komerciniai bankai vis tiek nesutiko suteikti paskolų. Todėl KPPAR nariai tikino, kad Vyriausybė turėtų atverti daugiau galimybių, kurios leistų verslams plėstis ar taptų įrankiu sunkiais laikais.

Kitas klausimas – žaliasis kursas. Verslininkai pripažįsta, kad reikia transformuoti verslus taip, kad jie būtų neutralūs klimato kaitai, tačiau prie tokių pokyčių turėtų prisidėti ir valdžia.

„Žaliojo kurso idėja gera, tačiau įmonės tam nepasiruošusios, nes  duotas per trumpas laikas viską perorientuoti į žaliąją ekonomiką. Lietuvoje įgyvendinti žaliąjį kursą visai nepasirengta, nes dabar, ypač stambiosios pramonės verslams, pasiskolinti labai sudėtinga dėl ekonominio nuosmukio. Bankai tiesiog žiūri į įmonės finansus ir nevertina kitų rodiklių. Verslams pasiskolinti sudėtinga, nes neveikia valstybės garantijos. Be viso to įmonės gali tiesiog prarasti konkurencingumą rinkoje“, – problemas vardijo KPPAR tarybos narys, bendrovės „Serfas“ vadovas Saulius Valunta.

„Politikai dažnai sako, kad reikia mokėti didesnius atlyginimus ir darbuotojų bus, tačiau tai netiesa – jų yra tiek, kiek yra. Vien padidinus atlyginimą didesnis našumas negarantuojamas. Tokiu atveju rinkoje tiesiog brangsta prekės ir paslaugos, o tai didina infliaciją. Verslo nuomone, su infliacija reikia kovoti ne tik keliant palūkanas, o ieškoti sprendimų, kad ir žmogus uždirbtų, ir įmonė gautų pelną. Tam reikia efektyvinti darbą“, – pridūrė verslininkas.

Jis tikino, kad verslus domina ir darbo politikos klausimai, demografinės problemos, ekonomikos nuosmukis, per dideli biurokratijos kaštai, kurie reikalauja papildomų lėšų ir laiko.

Tikimės, kad debatuose išryškės kiekvienos partijos požiūris į verslą, mokesčius, socialinius klausimus.

Nuomonės išsiskyrė

Debatuose išsiskyrė politikų nuomonė dėl kapitalo prieinamumo. Vieni siūlė steigti valstybinį banką, kuris rūpintųsi investicijomis ir padėtų verslams augti. Kitos politinės partijos tokią idėją vertino skeptiškai, argumentuodamos, kad geriau stiprinti Lietuvos banko veiklą, labiau reglamentuoti komercinių bankų veiklą ir taip suteikti verslui daugiau galimybių skolintis.

Mokesčiai – kita tema, kurioje politinės jėgos palaikė skirtingas idėjas. Verslo atstovai tikisi, kad naujai išrinkti politikai neužkraus verslų didesniais ir neproporcingais mokesčiais, kurie neleis augti. KPPAR nariai išskyrė, kad turi būti neapmokestinamas reinvestuojamas pelnas, vystoma aiški darbo apmokėjimo ar socialinių išmokų politika, mat dabar viena priežasčių, dėl kurios sunku rasti darbuotojų, – dosnios nedarbo išmokos, kurios dalį gyventojų neskatina dirbti.

„Mokesčiai turi būti tokie, kuriuos norėtum mokėti ir įmonę skatintų investuoti. Taip ekonomika galėtų atsigauti. Vien padidinti mokesčius – tik laikinas sprendimas surinkti į biudžetą daugiau lėšų, nes ilgainiui ekonomika vėl lėtėja“, – pastebėjimais pasidalijo KPPAR tarybos narys S. Valunta.

Šiuo klausimu politikai dėstė, kad reikia sumuoti visas gaunamas pajamas ir jas apmokestinti. Kiti siūlė įvesti progresinius mokesčius, kai daugiau uždirbantiems būtų taikomas didesnis tarifas, tačiau tokie siūlymai – ne visų politinių partijų prioritetas. Buvo ir tokių, kurie Lietuvą jau dabar įvardijo kaip per didelių mokesčių šalį, kurioje tokiu būdu ribojama konkurencija, todėl debatuose nuskambėjo ir siūlymų taikyti mažesnį PVM tarifą maistui, viešbučių ir restoranų verslams.

Debatuose nuskambėjo minčių, kad lietuviškiems verslams turi būti sudarytos tokios pat galimybės kaip užsienio verslams, mat dabar šiems pritaikomos išskirtinės sąlygos, valstybė skiria paramą, sklypus, įsipareigoja pirkti produkciją ir pan. Tokiais atvejais lietuviški verslai tampa mažiau konkurencingi.

KPPAR tikisi, kad po antrųjų debatų verslininkai galės susidaryti visą vaizdą, kokia kryptimi ketina judėti kiekviena politinė jėga ir kaip jų sprendimai paveiks ekonomiką ir verslus. Be to, debatų formatas leidžia išgirsti ir dabartines verslų problemas, tad KPPAR tikisi, kad po Seimo rinkimų ir toliau bus tęsiamas dialogas tarp verslo ir politikų, ieškoma sprendimų, kaip gerinti verslo aplinką, kelti šalies ekonomiką.