Skaičiavimo strategija

Praėjusį savaitgalį visoje Europoje ornitologai leidosi į žygį aplink neužšąlančius vandens telkinius. Tikslas – surasti ir suskaičiuoti žiemojančius vandens paukščius.

Mūsų šalyje už tokias sparnuočių apskaitas atsakinga Lietuvos ornitologų draugija. Jos narys ornitologas Marius Karlonas papasakojo, kaip žiemojančių paukščių skaičiavimai vyko Kaune.

„Kauno mieste vandens paukščių apskaitą vykdė penkiolika žmonių. Vieną dieną nuo 9 iki 12 valandos perėjome visą Nemuno ir Neries atkarpą Kauno mieste.

Buvome suskirstę atkarpomis: pirmoji komanda ėjo nuo hidroelektrinės iki vadinamojo Trijų mergelių tilto, kita komanda – Panemunėje, trečia – Žemuosiuose Šančiuose, kita – nuo geležinkelio tilto iki Santakos, dar kiti ėjo nuo Santakos. Dar viena komanda ėjo Neries atkarpa. Mums buvo labai svarbu visiems pradėti skaičiuoti vienu metu, nes paukščiai perskrenda ir tie patys gali būti įtraukti į apskaitą kelis kartus“, – skaičiavimo strategiją atskleidė M. Karlonas.

Užfiksavo gausų būrį

Šios skaičiavimo akcijos metu Kauno mieste užfiksuota 5 050 vandens paukščių.

Žinoma, įdomiau, kai yra daugiau paukščių, tada ir rūšių įvairovė didesnė. Vienais metais Kaune buvo net 25 tūkst. paukščių.

Kaip pasakojo ornitologas, panašaus skaičiaus ir tikėtasi, nes dabar neužšalę kiti vandens telkiniai, tad sparnuočiai galėjo pasiskirstyti po įvairius šalies ežerus ar upes ir ten patogiai maitintis. Jei žiemą spaudžia šaltukas ir vandens paviršių padengia ledas, tuomet dauguma žiemojančių paukščių renkasi būtent Kaune, nes dalis Nemuno dėl hidroelektrinės neužšąla.

„Žinoma, įdomiau, kai yra daugiau paukščių, tada ir rūšių įvairovė didesnė. Vienais metais Kaune buvo net 25 tūkst. paukščių. Jau ir 20 tūkst. paukščių yra daug, tačiau tiek būna tik šaltomis žiemomis, kai kiti vandens telkiniai užšąla. Tada beveik iš visos Lietuvos vandens paukščiai suskrenda į Kauną ir vienintelėje maždaug 10 km neužšalusioje Nemuno atkarpoje susikuria tarsi oazę. Ne veltui Kauno miestas yra didžiausia Baltijos šalyse vandens paukščių žiemavietė.

Šiemet tikėjomės mažiau paukščių, nes atšilusios ir Kauno marios, tad nemažai paukščių persikėlė į jas ties Arlaviškėmis, Kruoniu, Viršužigliu. Ten dabar yra tūkstantiniai vandens paukščių būriai, kurie dar gruodį laikėsi Kauno mieste“, – pastebėjo Lietuvos ornitologų draugijos narys.

Pasak M. Karlono, iš Kauno miesto persikėlusius paukščius jau suskaičiavo kiti savanoriai ir šie sparnuočiai įtraukti į Kauno rajono ar, tarkime, Žuvinto rezervato apskaitą.

Aptiko ir retų paukščių

Pasak M. Karlono, daugiausia Kaune suskaičiuota didžiųjų ir klykuolių ančių, gulbių nebylių. Nemune ir Neryje pavyko aptikti ir retesnių vandens paukščių.

„Iš įdomesnių paukščių pavyko suskaičiuoti daugiau nei 100 europinių cyplių, apie 20 pilkųjų ančių, panašiai tiek – rudagalvių kryklių. Tai didesni skaičiai, nes įprastai šių rūšių paukščių Kaune žiemodavo gerokai mažiau – vos po kelis“, – dėstė ornitologas.

Gausa: Kaune daugiausia suskaičiuota didžiųjų ir klykuolių ančių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kauno mieste užfiksuoti trys jūriniai ereliai. Šie sparnuočiai – didžiausi žiemojantys plėšrieji paukščiai, kurių sparnų ilgis gali siekti iki 2,5 m.

„Džiugino ir vienas žiemojantis ausuotasis kragas, dar suskaičiavome apie 20 mažųjų kragų – ir jie retesni svečiai. Gaila, bet pavyko pamatyti tik vieną mažąjį dančiasnapį. Tai be galo gražūs paukščiai, ypač patinėliai“, – kalbėjo M. Karlonas.

Į apskaitą pateko ir keletas Kaune žiemą leidžiančių gulbių giesmininkių.

„Įdomesnių vandens paukščių tikrai buvo, bet jų šiemet negausu. Galima sakyti, kad rūšinė įvairovė buvo ganėtinai įprasta. Tiesa, dar gruodį Kaune stebėjome įžymybę – vandeninį strazdą. Šis paukštis maitinasi nardydamas po vandeniu. Tačiau likus porai dienų iki apskaitos, šis paukštis pasitraukė į kitus vandens telkinius, kurie jau atšilę.

5 050 – tiek Kaune pavyko suskaičiuoti žiemojančių vandens paukščių.

Aptikome ne visų paukščių, kurių Kaune buvo galima sutikti dar prieš kelias savaites, tačiau kituose šalies vandens telkiniuose taip pat buvo skaičiuoti vandens paukščiai, tad, tikėtina, reti sparnuočiai tiesiog suskaičiuoti kitur. Dabar tikrai daug neužšąlusių vandens telkinių, tad antims yra valanda kelio iki Dzūkijos ir jos ten gali laisvai maitintis – nereikia Kaune grūstis“, – apibendrino M. Karlonas.

Jis pažymėjo, kadangi tą pačią dieną visa Europa skaičiavo vandens paukščius, apibendrinti rezultatai leidžia matyti ne tik žiemojimo vietas, bet ir tai, kaip keičiasi tam tikrų paukščių rūšių populiacija. Tokie duomenys ypač prisideda prie nykstančių rūšių išsaugojimo.