- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
-
Klaipėdos filantropo J. L. Vynerio arbatėlė – pagarba mecenatui
Kai žmonės mini seniai mirusio asmens gimtadienį, tai reiškia, kad jis paliko gilų pėdsaką istorijoje, o jį prisimenantys žavisi jo poelgiais. Taip jau daug metų klaipėdiečiai balandžio pradžioje renkasi Skulptūrų parke, gurkšnoja arbatą su sausainiais, geru žodžiu prisimena 1795 metais gimusį Julių Liudviką Vynerį, ant jo kapo deda gėles bei uždega žvakutes.
Vienas dosniausių Mėmelio filantropų, miesto magistrato narys, pirklys J. L. Vyneris gimė balandžio 1-ąją, bet šiemet tą dieną katalikai ir protestantai šventė šv. Velykas, todėl garbiojo miestiečio gimtadienį nuspręsta atidėti beveik savaitei.
Žymiausias Klaipėdos labdarys po mirties testamentu paliko miestui milžinišką kapitalą, kurį uždirbo per visą savo įdomų gyvenimą. Apie J. L. Vynerį gidė ir to paties vardo labdaros fondo vadovė Milisenta Misevičiūtė galėtų ne vieną valandą pasakoti ir rodyti Klaipėdoje su šios asmenybės gyvenimu susijusius objektus.
Šįkart ekskursija prasidėjo Žiedų skersgatvyje prie žydų bendruomenės namų, o baigėsi buvusiose miesto kapinėse, kur būdamas 66-erių amžino poilsio atgulė didysis miesto mecenatas. Pasivaikščiojimas užtruko pusantros valandos, bet neprailgo. Per ekskursiją gidė ne kartą kalbėjo apie Mėmelyje gyvenusius žydus ir jų pėdsakus mieste.
Ko gero, J. L. Vynerio pavardė girdėta daugeliui klaipėdiečių, bet ne kiekvienas žino, kad atvykęs iš Dancingo (dabar – Gdansko) 22 metų vaikinas neįtikėtinai atkakliai siekė tapti pilnateisiu Mėmelio miestiečiu, tokios teisės jis prašė net valstybės valdovo. Čia J. L. Vyneris gana greitai prasigyveno – prekiavo tada didžiulį populiarumą turėjusių gėlių sėklomis bei svogūnėliais. Ir nenuostabu, juk tada nedideliame mieste buvo apie 50 sodų, kuriuos savininkai noriai puošė gėlėmis.
J. L. Vyneris kapitalą kaupė ne tik iš prekybos, bet ir skolindamas pinigus. Mėmelyje jis matė ne vieną pavyzdį, kaip turtingi žmonės padeda vargstantiems, kaip rūpinasi miestu.
D. Janauskaitės nuotr.
Sulaukęs 60 metų jis pats ėmėsi labdaringos veiklos, o kai po šešerių metų mirė, savo testamentu nustebino daugelį.
Pirmiausiai jis pribloškė žydų bendruomenę, paaukojęs jai pinigų su vienintele sąlyga, kad jo kūnas būtų palaidotas ne žydų, o miesto kapinėse. Praeities žinovai teigia, kad šis vyras nebuvo labai religingas. Tiek pat pinigų jis skyrė ir katalikų bažnyčiai, nors nebuvo jos parapijietis.
Aštuoniskart daugiau pinigų jis paliko labdaros sąjungai neturtingų dorų tėvų vaikams aprengti ir mokyti, keturiskart daugiau – prieglaudai, kurios tikslas – padėti apleistiems elgetų ir nusikaltėlių vaikams, kad šie beglobiai, aprūpinus juos pastoge, rūbais, maistu ir viskuo, kas kūnui reikalinga, būtų išauklėti darbščiais, visuomenei naudingais amatininkais.
Milžinišką sumą jis skyrė nusigyvenusių pirklių prieglaudai, mergaičių auklėjimo instituto įkūrimui ir išlaikymui, stipendijų fondui studijuojantiems menininkams arba technikams įkurti bei kitiems miestui naudingiems darbams.
Prieš 20 metų įkurto to paties vardo fondo žmonių žiniomis, J. L. Vynerio palikimo suma – per 300 tūkst. talerių – sudarė apie 0,5 milijono JAV dolerių tų metų verte arba apie 15 milijonų eurų šių dienų verte.
Dalis jo palikimo tapo labdaros fondo pagrindu. Sėkmingai investavę šiuos pinigus, fondo valdytojai sumą padidino ir ja rėmė daugybę darbų iki pat Antrojo pasaulinio karo.
Antai ilgą laiką J. L. Vynerio gimimo dieną pagrindinėje miesto gatvėje būdavo serviruojami stalai ir maitinama 100 miesto varguolių.
D. Janauskaitės nuotr.
Panaudojat didžiąją dalį fondo pinigų, pastatyta nauja ligoninė, kurią dabar žinome kaip Vaikų ligoninę. Mecenato pinigais pabaigta šv. Jono bažnyčios bokšto statyba, jie naudoti ir pirmajai miesto ligoninei remontuoti.
Šiuos darbus gidė priminė per suaugusiųjų ekskursiją, o tuo pačiu metu kita gidė – Daiva Nakrošienė – vaikams pasakojo apie J. L. Vynerio pinigus.
Abi grupės susitiko parke, pasivaišino ir drauge nuėjo pagerbti didžiojo miesto mecenato. Nepamiršta tradicija dovanoti renginio dalyviams gėlių sėklas.
Kas dar turėjo jėgų, klausėsi arboristo Tado Norkaus pasakojimo apie dešimt įspūdingiausių parko medžių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
50-tasis Lietuvos etnografijos muziejaus sezonas: Mažosios Lietuvos ekspozicija ir ūkio gyvūnai
Jau nuo šio trečiadienio – gegužės 1 d. – Lietuvos etnografijos muziejus pradeda 50-ąjį sezoną, kurio metu duris atveria vidaus ekspozicijos, pristatomos naujos parodos ir ilgėja darbo laikas. Įsibėgėjęs pavasaris žada nepaprasta...
-
Svarbi informacija rinkėjams: Kauno savivaldybės pastate balsuoti iš anksto nebus galima2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. ...
-
Nori daugiau tvarkos: nuomojami paspirtukai Kaune bet kur nesimėtys?12
Jau ne pirmą sezoną Kaune galima pasinaudoti nuomojamų elektrinių paspirtukų paslauga, tačiau mieste juos būdavo galima palikti bet kur. Ant takų ar šalikelėse numesti paspirtukai kėlė netvarką. Dabar planuojama įrengti specialias vietas, k...
-
Laisvės alėjoje pagal kitą technologiją tvarkomi šuliniai: dabar granitas neskilinės?12
Po rekonstrukcijos Laisvės alėjoje kritikos strėlių sulaukė vis skylančios granito plytelės bei ištrupėję šuliniai. Pastaruosius pradėta tvarkyti taikant naują technologiją. Tikimasi, kad dabar šuliniai atlaikys tiek orų perma...
-
Šimtametis įsipareigojo sulaukti 120 metų4
Šis pavasaris kaip niekada džiugina garbingais Kauno rajono gyventojų jubiliejais. Dar vieną neeilinę – 100 metų – sukaktį šventė Garliavoje gyvenantis Steponas Lukošiūnas. ...
-
Ugniagesiai tobulina gelbėjimo darbų vandenyje ir ant vandens įgūdžius
Balandžio 23 d. Mastaičių baseine prasidėjo Kauno rajono ugniagesių ir savanorių mokymai, kurių metu jie tobulins plaukimo, gelbėjimo darbų vandenyje ir ant vandens įgūdžius ir didins fizinį aktyvumą. Praktiniai užsiėmimai baseine tęsis iki va...
-
Į pakaunę ateina maistomatai
Kauno regionas žengia į ateitį su dar viena inovacija – pirmaisiais paštomatais, kurių saugojimo dėžučių temperatūra yra reguliuojama. Projekto autoriai ir vystytojai, prekės ženklas „Termosaas“, siūlo juos vadinti ne pa&sc...
-
Švediškas stalas – ir Babtų gimnazijoje1
Prie 20-ies savitarnos aptarnavimo modelį taikančių Kauno rajono mokyklų prisijungė ir Babtų gimnazija. Išbandyti moderniai pasikeitusią valgyklą, išskirtinį švedišką stalą ir atnaujintą valgiaraštį atvyko viceme...
-
KRVSB stiprins gyventojų sveikatą
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras (KRVSB) ketina įgyvendinti projektą „Prevencinių priemonių, stiprinančių visuomenės sveikatą, psichologinę gerovę ir atsparumą, įgyvendinimas Kauno rajono savivaldybėje“, kurio vertė 1,25 mln....
-
Didinamas eismo saugumas ties IX fortu: keisis eismo organizavimas6
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad artimiausiu metu Kaune, kelyje ties IX fortu, bus atlikti eismo organizavimo pakeitimai. Siekiant šioje vietoje padidinti eismo saugumą ir sumažinti pavojingų situacijų kelyje skaičių, na...