Šventė ir pažinimas

„Mes pusryčiavome, – kviesdamas į seminarijos vidinį kiemelį pro paprastai rakinamus Kauno kunigų seminarijos vartus šypsosi rektorius kunigas Liutauras Vilėniškis. – Čia mūsų mažasis Vatikano sodas. Mūsų nuostabioji sodininkė sukūrė skirtingas aplinkas – yra dykumos kampelis, kuriame dominuoja akmenys, kaktusai, o čia jau žaliuoja. Turime vynuogių, kurios primena Jėzaus laikus.“

Studijos kunigų seminarijoje gerokai skiriasi nuo studijų pasaulietiškuose universitetuose. Klierikai čia ir gyvena specialiai jiems skirtuose kambariuose, čia maitinami ir čia leidžia laisvalaikį. Pirmą mokslo metų savaitę paskaitos klierikams nevyksta. Šis laikas skirtas susipažinti vieniems su kitais, aplinka, susikurti sau tinkamą emocinį klimatą gilinimuisi į būsimas paskaitas.

Rugpjūčio pradžioje vyko stojamieji egzaminai. Į kunigų seminariją priimti septyni nauji studentai, nors norinčių buvo dešimt. Jie ateinančius septynerius metus bandys vis labiau išryškinti savo pašaukimą ir mokysis būti tikrais Kristaus vynuogyno darbininkais.

„Seminarija yra kaip daigynas, nes lotynų kalboje seminarija reiškia daigyną. Tai va, kaip tie daigeliai seminaristai yra puoselėjami ir ugdomi“, – rektorius žvilgsniu nulydi po pusryčių į savo gyvenamąsias patalpas einančius seminaristus.

Stojantiesiems į kunigų seminariją Valstybinių egzaminų rezultatai nėra lemiantys, tačiau atestatas privalomas. Jaunuolis turi būti pilnametis ir baigęs vidurinę. Žinoma, reikalingi visi bažnytiniai dokumentai – krikšto, sutvirtinimo, vyskupo siuntimas, kunigo rekomendacija ir sveikatos pažyma, paties parašyta autobiografija.

Studijos Kunigų seminarijoje vyksta kitaip nei pasauliečiams įprastose aukštosiose mokyklose. Klierikai studijuoja visose trijose Lietuvoje esančiose kunigų seminarijose. Kaip įvardijo kunigas L. Vilėniškis, tai trijų modulių seminarinis ugdymas.

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vienus metus vyksta parengiamasis kursas. Po to visi keliauja į Kauną, kur dvejus metus dėstoma filosofija. Kiti keturi teologijos kursai seminaristams vyksta Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

Požiūris: rektorius kunigas L. Vilėniškis sako, kad seminarija yra kaip daigynas, kuriame seminaristai, kaip tie daigeliai, ugdomi ir puoselėjami. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Svarbu motyvacija

„Šventėme rugsėjo pirmąją. Kolona žygiavo į Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką su visa akademine bendruomene, rektoriais, dekanais, kunigais, patarnautojais, seminaristais, vyskupais, – rektorius L. Vilėniškis patikino, kad ir kunigų seminarijoje švenčiama mokslo ir žinių diena. – Dalyvavo per 200 žmonių. Yra tokie mūsų kaimynai kitapus A. Jakšto gatvės – „Atradimų mokykla“, privati katalikiška mokyklėlė. Jie čia turėjo savo Mišias ir savo šventę pas mus.“

Su rektoriumi kalbėjomės kiemelyje ir neišvengiamai pro mus pareidavo seminarijos klierikai – jaunučiai, lyg tos „Atradimų mokyklos“ mokinukai. Kunigas L. Vilėniškis patvirtino, kad šiemet kandidatai į kunigų seminariją buvo jaunesnio amžiaus. Didžioji dalis nusprendė stoti tik baigę mokyklą, o keletas jau yra studijavę vienoje ar kitoje studijų programoje pasaulietinėse ugdymo įstaigose.

Labai svarbu žmogaus motyvacija. Kartais matome, kad gali būti trukdžių.

Ar kandidatas bus priimtas į seminariją, sprendžia specialiai sudaryta komisija. „Labai svarbu žmogaus motyvacija. Kartais matome, kad gali būti trukdžių. Stojimas užtrunka apie pusdienį. Komisijoje visą laiką turime psichiatrą, psichoterapeutą“, – apie kandidatų, su kuriais galima pradėti kelionę kunigystės link, atranką pasakoja L. Vilėniškis.

Tiesa, stojamieji į kunigų seminariją vyksta toje seminarijoje, kuri sulaukia daugiausia stojančiųjų prašymų. Ta seminarija ir užsiima stojamųjų organizavimu. Pernai stojamieji vyko Telšiuose, šiais metais Vilniuje.

„Komisija vertina kandidato potencialą, vidinius resursus, ar jis tikrai yra vietoje, ar blaškosi, bando, o gal savivertės ar kitos problemos dominuoja. Kartais matome, kad gal ne visai čia kai kurių vieta, bet sprendžia visa komisija, kurią sudaro maždaug 10 žmonių – trijų seminarijų vadovybė, psichoterapeutas, psichiatras“, – akis į akį, o ne pasaulietiškoje internetinėje sistemoje vykstančių stojamųjų užkulisius atskleidžia Kauno kunigų seminarijos rektorius.

Aplinka: gražiai sutvarkytas kunigų seminarijos kiemas vadinamas mažuoju Vatikano sodu. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Savęs pažinimas

Mokykloje pelnyti pažymiai ar stojamasis balas, internetu pateiktas prašymas visiškai nieko nesako apie stojančiojo asmenybę, apie jo vidinio pasaulio gylį ir ribotumus.

Visiškai nestebina bažnyčios tarnų noras apie kandidatų kunigiškąjį pašaukimą išgirsti žvelgiant į akis ne kompiuterio ekrane. Tik pokalbis padeda išgirsti, kaip kandidatai pajuto Dievo kvietimą eiti kunigystės keliu, kokie jų pomėgiai, kuo užsiėmė parapijose.

Kunigas L. Vilėniškis neskubina, nes tie septyneri seminarijos metai yra jų ištyrimo metai: „Kartais matai, kad žmogus turi pašaukimą, bet pats to nelabai supranta. Mes, dėstytojai, pasikalbame apie tokias įžvalgas, mes matome, bet svarbiausia, kad jis pats tai pamatytų, suprastų. Kiekvienas atvejis – atskiras pasaulis, atskira istorija, o išbandymai visiems tenka tie patys – atsakyti į klausimus apie savo pašaukimą, ar tikrai aš esu savo vietoje, ar tikrai būsiu laimingas čia, kur esu.“

Be to, mokantis seminarijoje, klierikams yra privalomas atitinkamas susitikimų su psichoterapeutu valandų skaičius – savęs pažinimui, savo paties gėriui. Šie susitikimai padeda geriau pažinti save, savo emocijas. Rektorius patikino, kad su klierikais bendraujantis psichoterapeutas turi būti tikintis į Dievą žmogus.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Studijos ir supratimas

Nors kunigų seminarijos vartai būna užrakinti, tačiau seminarija nebėra tokia uždara, kaip būdavo seniau – išeiti būdavo galima tik po du ir tik kartą per savaitę. Visas gyvenimas vyko uždaroje aplinkoje. Anot rektoriaus L. Vilėniškio, dabar seminarijos nėra tokios uždaros, seminaristai yra daug sąmoningesni ir turi daugiau laisvės įeiti ir išeiti.

„Yra regula, kada pradedame rytą, kada baigiame, vidinės seminarijos taisyklės. Gyvenimo ritmą valdo malda ir mokymasis – dvi intensyviausios ašys, aplink kurias vyksta seminaristų gyvenimas“, – tęsia rektorius.

Seminarijos studijų programoje yra keturios ugdymo sritys. Viena jų – bendruomeniškumas – skirta supratimui, kad visi tikintieji sudaro bendruomenę, tą bendruomeniškumą seminarijoje ir siekiama įdiegti, kad klierikai, ruošdamiesi kunigystei, suprastų, kad kunigas nėra pats sau, – jis yra kitiems. L. Vilėniškis pabrėžia: „Tarnystės dvasia, kad tu esi pašauktas tarnauti kitiems, ir bendruomeniškumo dvasia turi būti gyva ir stipri.“

Ugdymui priskiriamas ir maldos gyvenimas. „Mes meldžiamės ir ryte, ir vakare, ir dieną. Kiekvieną rytą turime Mišias tik mūsų ratelyje, jos nėra visiems. Kartą per savaitę turime Mišias bendruomenėje. Antradieniais turime bendras Mišias su seminarijos darbuotojais ir seminaristais ir kartu bendruomeniškus pusryčius. Sekmadienį, kai atidarome duris iš Rotušės aikštės į bažnyčią, turime šventimą su visu miestu“, – mokslo ypatumus mini rektorius.

Filosofijos akmenys

Po metų, praleistų Telšių kunigų seminarijoje, klierikai tęsia studijas Kaune. Čia jiems paruoštas kietas riešutėlis – intelektinis ugdymas, studijos. „Kauno kunigų seminarijoje jie turi dvejų metų filosofijos studijas. Sena tradicija, kad nepradedi studijuoti teologijos, kol nepraeini filosofinio  „muštro“. Nelengvi būna šie dveji metai, nes ne kiekvienas turi filosofinį pajautimą, mąstymą. Istorinius dalykus išmokai, iškalei ir atsiskaitei, o filosofijos neiškalsi. Skatiname mąstyti. Šie dveji filosofijos studijų metai jiems būna išbandymų ir iššūkių metai“, – neslepia L. Vilėniškis.

Toliau laukiančios teologijos studijos klierikams jau artimesnis dalykas – Šventas Raštas, Bažnyčios istorija, bažnytinis menas, įvairios teologijos sritys – fundamentinė teologija, moralinė teologija. Teologija išsišakoja kaip didžiulis medis. Po dvejų filosofijos metų, sako L. Vilėniškis, teologija yra atgaiva.

„Pastoracijos čia, Kaune, jie gauna labai nedaug. Pastoracija prasideda Vilniuje, kai jie pradeda eiti į parapijas. Kaune pastoracija labiau pasireiškia vasarą. Tada klierikai siunčiami į savo parapijas, iš kurių yra kilę, arba ten, kur numato vyskupas, atlieka praktikas, stovyklas.“

Paskaitos klierikams vyksta Kauno kunigų seminarijos pastatuose. Seniau buvo kitaip. Buvo sutarta su Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetu ir paskaitos vyko ne seminarijoje, o fakultete. Studentai turėjo galimybę daugiau bendrauti, kad nebūtų izoliuoti ir nejaustų uždaros bendruomenės specifikos.

„Kai paskaitos grįžo į seminariją, studijas papildėme alfa kursais. Išsiųsdavau juos į tikėjimo pagrindų kursus. Paskaitų paketas didelis – 12–13 dalykų. Tuos 12–13 dalykų sudaro filosofijos ir teologijos šakos – antroposofinė teologija, filosofijos istorija, kosmologija ir panašūs dalykai, įvadas į Šventą raštą, metafizika, Bažnyčios istorija, bažnytinis menas. Šiemet pažiūrėjau, kad jie nepaveža“, – šyptelėjo kunigas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Branda – ne rodiklis

Prisipažinau kunigui nerimavusi, kad kai mano vaikai baigė mokyklą, jie atrodė vis dar nežinantys, kokias studijas rinktis, o štai septyni tik mokyklą baigę jaunuoliai jau žino norintys eiti kunigystės keliu.

„Aš kunigas dar tik šešeri metai. Buvau įšventintas, kai man buvo 43-eji. Įstojau į seminariją 37 metų. 10 metų iki seminarijos praleidau vienuolyne. Tai taip, į kunigystę atėjau jau brandus. Mano sugrįžimas į Lietuvą ir buvo virsmas. Aš seniai ieškojau ir galvojau apie kunigystę, bet vis delsiau. Mano dvasios tėvas vis užklausdavo manęs egzistencinių klausimų ir padariau sprendimą. Abejonių kovos jau buvo įveiktos. Man jau buvo ramu. Mūsų seminarijoje tada buvo keletas vyresnių nei 30-ties“, – apie savo kelią pasakojo rektorius.

Sena tradicija, kad nepradedi studijuoti teologijos, kol nepraeini filosofinio  „muštro“.

Tačiau čia pat kunigas L. Vilėniškis užsimena apie kai kurių kitų kunigų liudijimus, kad jų atėjimas į seminariją buvo grįstas emocijomis, paskutinės minutės sprendimais, panašiai kaip ne vieno pasaulietines studijas besirenkančio jauno žmogaus.

Tačiau vėliau žiūri, kad Dievas veda, globoja, nes nors esi ir silpnas, ir trapus, bet esi vedamas Dievo. Tie kunigai liudijo, kad tai buvo Dievo pagalba ir vedimas, tik jie tuo metu šito nematė. Suvokimas atėjo vėliau.

„Nebūčiau toks griežtas, kad subrendę yra tik 30-mečiai. Branda – toks amžiumi neįrėmintas dalykas. Matau savo studentus. Jie labai skirtingi. Vienas, žiūrėk, jau 20-ties yra brandus. Aišku, tokių nėra daug, bet matai juos turint vidinių resursų. O kitas ir 30-ties sklando kažkur padebesiais. Vidinė, dvasinė, psichologinė branda netelpa į amžių“, – samprotavo L. Vilėniškis.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Laiku apsispręsti

Daugeliui pažįstama situacija, kai, tarkime, vieną kvalifikaciją aukštojoje mokykloje įgijęs žmogus vėliau gyvenime užsiima visai kitos srities darbais. Kunigų seminarijoje, regis, tėra vienintelis pasirinkimas.

Tačiau rektorius skuba prieštarauti: „Yra baigusių seminariją, bet neįšventintų į kunigus, pažįstu ne vieną tokį kelią pasirinkusį žmogų. Jų gyvenimai labai įvairiai susiklostė. Kartais jie būna prie bažnyčios, kartais dirba katechetais, tikybos mokytojais, kartais lieka katalikiškų jaunimo organizacijų vadovais, kartais keičia specialybę, kartais baigia dar kitas studijas. Pažįstu ir tokių, kurie baigė seminariją, atsisakė šventimų ir yra zakristijonai, vargonininkai. Kartais baigia visas seminarijos studijas, kartais pastudijuoja ir išeina. Geriau, kai tokie sprendimai priimami iki įšventinimo.“

Kauno kunigų seminarijos rektorius įsitikinęs, kad seminarijos ugdymas palieka didelę žymę. Net baigus tik parengiamąjį kursą prasiplečia tikėjimas ir supratimas, pamatoma daug to, ko pasaulietiškame gyvenime nepastebėjo: „Jaunuoliai, gyvenę savo miestelyje ar kaimelyje, keliauja po Lietuvą, po įvairias parapijas, susitinka su įvairiais kunigais, girdi jų istorijas, jų liudijimus. Per tuos metus jų akiratis labai prasiplečia ir jie turi ką prisiminti.“

Šiuo metu Lietuvos kunigų seminarijose mokosi 27 seminaristai. Apsigynę diplominį darbą ir išlaikę tris sintezės egzaminus, seminaristai gauna Laterano universiteto bakalauro ir religijos mokslų magistro diplomus.