- Marta Kraujelytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
M. Čepulis: norėčiau, kad žmonės labiau susigyventų su gamta
-
M. Čepulis: norėčiau, kad žmonės labiau susigyventų su gamta
-
M. Čepulis: norėčiau, kad žmonės labiau susigyventų su gamta
-
M. Čepulis: norėčiau, kad žmonės labiau susigyventų su gamta
-
M. Čepulis: norėčiau, kad žmonės labiau susigyventų su gamta
-
M. Čepulis: norėčiau, kad žmonės labiau susigyventų su gamta
-
M. Čepulis: norėčiau, kad žmonės labiau susigyventų su gamta
Trečiadienio vakarą Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka Kalniečių parke surengė susitikimą su fotografu, rašytoju Mariumi Čepuliu. Svečias kalbėjo aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos temomis ir noriai atsakė kiekvienam dalyvavusiam į rūpimus klausimus.
M.Čepulis susirinkusiesiems papasakojo apie miškus ir tai, ką siekiama daryti Lietuvoje, norint juos puoselėti ir išsaugoti. Nacionalinis susitarimas dėl miškų (NMS) – procesas, prasidėjęs dar praėjusių metų pavasarį, yra be galo sudėtingas, tačiau jo tikslas – daug žadantis.
„Nusprendėme, kad 10 proc. miškų turi būti išvis neliečiami, o 30 proc. miškų turi būti sustiprinta apsauga. Vadinasi, iš viso 40 proc. Lietuvos miškų turi būtų geriau saugomi, dabar turime tik 1 proc. neliečiamų miškų. Užuot ką nors darę, žmonės ginčijasi dėl šių skaičių. Jei tai, dėl ko nesutariame, įgyvendintume, situacija šalyje žymiai pagerėtų, neliečiamų miškų padaugėtų apie dešimt kartų“, – tikino aplinkos ministro patarėju dirbantis M.Čepulis.
Susitikimo metu svečias laukė auditorijos klausimų. Vienas iš jų buvo apie paukščių medžioklę. „Paukščių medžioklė visiškai nereguliacinė funkcija. Medžiojama iš malonumo, džiaugsmo, norint išsaugoti tradicijas – galima sugalvoti daug priežasčių, bet tai nereikalinga. Visų pirma, mūsų plane – uždrausti fazanų medžioklės metu paleisti paukščius. Vadinasi, medžioklės nebelieka. Šis aktas jau beveik įsigaliojo“, – planais dalijosi M.Čepulis. Jis teigė, kad, bendraujant su Lietuvos ornitologų draugija, svarstoma uždrausti kai kurių paukščių medžioklę. Anot jo, visos paukščių medžioklės atsisakyti nėra prasmės, nes sumedžiojamas kiekis, pavyzdžiui ančių, nedidelis, tačiau yra tokių paukščių, kaip perkūno oželiai, kurie yra medžiojami visai be reikalo. „Per konsultacinę tarybą rugsėjo 8 d. tarsimės, iškelsime klausimą, diskutuosime ir nuo kito sezono nebebus tokios medžioklės. Tai vienas iš mano darbų, dėl kurių ėjau į ministeriją“, – atskleidė gamtos fotografas.
Vos pradėjęs dalytis įžvalgomis apie žemę, M.Čepulis pabrėžė, kad žmonija, kad ir kas nutiktų, neišnyks. Vis dėlto, jo teigimu, gali būti, kad mūsų bus žymiai mažiau, jei klimatas ir toliau keisis tokiu greičiu. M.Čepulis auditorijai aiškino, kad klimatas keitėsi visada, tačiau ne taip greitai. „Dabartinė klimato kaita vyksta pernelyg sparčiai. Per 150 metų klimatas pasikeitė tiek, kiek anksčiau per milijonus metų. Čia yra problema, o ne tai, kad jis keičiasi“, – pastebėjo jis.
Ir anglies dvideginio kiekį atmosferoje fotografas vertina ne tik kaip gamtos priešą. „Iš klimato kaitos labiausiai „pelnosi“ augalai. Kažkada jo buvo daugiau, todėl augo dideli medžiai. Kuo daugiau CO2, tuo geriau yra augalams, nes taip jie gaminasi maisto medžiagų“,– pasakojo svečias.
M.Čepulis yra ir televizijos laidos „Gamtininko užrašai“ vedėjas, tad papasakojo apie filmavimuose patiriamus sunkumus ir patį procesą. „Briedžiai mūsų komandoje yra tarsi keiksmažodis, nes visą sezoną, nuo praeitų metų pavasario iki pat tol, kol turėjome išleisti tą laidą, briedžiai tiesiog nesirodė, ir paskutiniai kadrai buvo užfiksuoti jau sumontavus laidą. O kartais atvažiuoji, pamatai ir visą laidą nufilmuoji per keturias valandas. Tai nenuspėjamas dalykas. Vidutiniškai prie vienos laidos dirbame 1–3 mėnesius“, – atskleidė M.Čepulis. Pasak laidos vedėjo, laida apie pievas filmuojama nuo balandžio ligi šiol, nes siekiama perteikti gamtos įvairovę ir tai, kokia ji yra iš tikrųjų. „Tai sunkus darbas, padėjęs man iš naujo atrasti fotografiją ir daug procesų, kurie vyksta gamtoje, kurių nepastebėdavau“,– pasakojo fotografas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyvensenos medicinos specialistės: geriausia investicija į sveikatą – judėjimas5
Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės. Jos pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kalbintos specialistės ...
-
50-tasis Lietuvos etnografijos muziejaus sezonas: Mažosios Lietuvos ekspozicija ir ūkio gyvūnai
Jau nuo šio trečiadienio – gegužės 1 d. – Lietuvos etnografijos muziejus pradeda 50-ąjį sezoną, kurio metu duris atveria vidaus ekspozicijos, pristatomos naujos parodos ir ilgėja darbo laikas. Įsibėgėjęs pavasaris žada nepaprasta...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Svarbi informacija rinkėjams: Kauno savivaldybės pastate balsuoti iš anksto nebus galima3
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. ...
-
Nori daugiau tvarkos: nuomojami paspirtukai Kaune bet kur nesimėtys?16
Jau ne pirmą sezoną Kaune galima pasinaudoti nuomojamų elektrinių paspirtukų paslauga, tačiau mieste juos būdavo galima palikti bet kur. Ant takų ar šalikelėse numesti paspirtukai kėlė netvarką. Dabar planuojama įrengti specialias vietas, k...
-
Laisvės alėjoje pagal kitą technologiją tvarkomi šuliniai: dabar granitas neskilinės?12
Po rekonstrukcijos Laisvės alėjoje kritikos strėlių sulaukė vis skylančios granito plytelės bei ištrupėję šuliniai. Pastaruosius pradėta tvarkyti taikant naują technologiją. Tikimasi, kad dabar šuliniai atlaikys tiek orų perma...
-
Šimtametis įsipareigojo sulaukti 120 metų5
Šis pavasaris kaip niekada džiugina garbingais Kauno rajono gyventojų jubiliejais. Dar vieną neeilinę – 100 metų – sukaktį šventė Garliavoje gyvenantis Steponas Lukošiūnas. ...
-
Ugniagesiai tobulina gelbėjimo darbų vandenyje ir ant vandens įgūdžius
Balandžio 23 d. Mastaičių baseine prasidėjo Kauno rajono ugniagesių ir savanorių mokymai, kurių metu jie tobulins plaukimo, gelbėjimo darbų vandenyje ir ant vandens įgūdžius ir didins fizinį aktyvumą. Praktiniai užsiėmimai baseine tęsis iki va...
-
Į pakaunę ateina maistomatai
Kauno regionas žengia į ateitį su dar viena inovacija – pirmaisiais paštomatais, kurių saugojimo dėžučių temperatūra yra reguliuojama. Projekto autoriai ir vystytojai, prekės ženklas „Termosaas“, siūlo juos vadinti ne pa&sc...
-
Švediškas stalas – ir Babtų gimnazijoje1
Prie 20-ies savitarnos aptarnavimo modelį taikančių Kauno rajono mokyklų prisijungė ir Babtų gimnazija. Išbandyti moderniai pasikeitusią valgyklą, išskirtinį švedišką stalą ir atnaujintą valgiaraštį atvyko viceme...