Juose užfiksuota, kaip vyksta pastato, esančio Laisvės al. 88/Vasario 16-osios g. 1, renovacija. „Keičiamas senas asbestinis šiferinis stogas, kurio lakštai metami ant betono vidiniame pastato kieme. Darbininkai be respiratorių. Asbesto dalelės sklinda po aplinką. Nesilaikoma nei aplinkosaugos, nei darbo reglamento reikalavimų“, – piktinosi moteris.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistas Zigmantas Nagys portalui kauno.diena.lt nurodė, kad Lietuvoje naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius yra uždrausta nuo 2005 metų, tačiau jo vis dar galima rasti senesnės statybos namų stogų dangose.

Skaitytojos vaizdo įrašas

„Asbestas yra toksiška pirmos grupės kancerogeninė medžiaga, todėl keičiant asbestocementinę (šiferinę) stogų dangą, būtina laikytis saugaus darbo su šia nuodinga medžiaga reikalavimų“, – teigė Z. Nagys. Reikalavimus galima rasti čia.

Z. Nagys apžvelgė, kada asbestas yra pavojingas. Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus sveikatai atsiranda tuomet, kai statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos asbesto skaidulos.

Skaitytojos vaizdo įrašas

„Žmogui įkvepiant asbesto skaidulų, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės (plaučių audinio randėjimo), priežastimi. Asbestas riziką susirgti plaučių vėžiu padidina apie 5 kartus. Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio. Darbuotojų, dirbančių su asbestu, šeimos nariams taip pat gali kilti pavojus, nes asbesto likučiai gali prilipti prie darbuotojo drabužių. Tai vadinama „naudotu asbesto poveikiu“, – dėstė specialistas.

Asbesto poveikis sveikatai gali pasireikšti po daugelio metų. Trumpalaikis asbesto poveikis yra juntamas tik kelias dienas. „Pavyzdžiui, vienkartinis remontas arba asbesto perkėlimas nesukels pavojaus sveikatai. Tačiau nors lengvas trumpalaikis poveikis gali nesukelti ligų, turėtumėte žinoti, kad asbesto poveikis gali kauptis daugelį metų. Be to, ekstremalus trumpalaikis asbesto poveikis gali sukelti pavojų. Pavyzdžiui, jei jus veikia toksiški dūmai iš apgadinto pastato, kurį sukėlė gaisras ar potvyniai, gali padidėti su asbestu susijusių ligų rizika“, – komentavo Z. Nagys.

Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio.

Ilgalaikis asbesto poveikis laikomas sunkiu ir užsitęsusiu asbesto poveikiu ir yra tikėtina su asbestu susijusių sveikatos problemų priežastis, teigė NVSC atstovas.

Tyrimai rodo, kad iki 10 proc. žmonių, kurie ilgą laiką susiduria su asbestu, tiek darbe, tiek namuose, susirgs mezotelioma (piktybiniu pleuros naviku). „Taigi asmenys, kurių darbas susijęs su remontu, renovacija ir priežiūra, turi didesnę poveikio riziką, todėl simptomai gali pasireikšti tik po 20–30 metų. Asbesto organizmas negali suskaidyti arba ištirpinti. Dalį įkvepiamų asbesto skaidulų sulaiko kvėpavimo takų gleivinė. Negiliai patekusias asbesto skaidulas galima iškosėti arba išpūsti pro nosį. Smulkiausios asbesto skaidulos prasmunka pro valomąsias kvėpavimo takų sistemas ir su oru patenka į atokiausias plaučių dalis. Kai kurie iš jų iškvepiami su oru. Tačiau dalis asbesto skaidulų plaučiuose pasilieka ir dažniausiai – visam gyvenimui“, – sakė Z. Nagys.

Valstybinės darbo inspekcijos Administravimo skyriaus komunikacijos specialistė Raimonda Keburė portalui kauno.diena.lt teigė, kad informacija inspekcijai yra žinoma. Atvejis užregistruotas.

„Šiandien ryte darbo inspektoriai buvo išvykę į darbų vykdymo vietą. Statybvietėje dirbo keletas rangovų. Nelegalaus darbo faktas nenustatytas. Vyksta tyrimas, sprendžiama dėl poveikio priemonių taikymo, todėl plačiau komentuoti kol kas negalime“, – nurodė R. Keburė.