Mokslininkai sukūrė nemokamą programėlę: iš balso atpažįsta, ar žmogus serga vėžiu

Išgirdus reportaže girdimą balsą, reikėtų suklusti – tai vienas iš požymių, kad žmogus gali turėti gerklų vėžį.

„Pacientai užkimsta ir tai nepraeina greitai. Jei pacientas užkimęs ilgiau nei dvi savaites, gydytojas otorinolaringologas tikrai turėtų jį pamatyti“, – akcentavo Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas Kipras Pribuišis.

Gerklų vėžys – vis dažniau pasireiškianti liga, tikėtinai atsirandanti dėl žalingų įpročių.

„Jos dažnis – maždaug 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse skaičius stipriai mažesnis, pas mus – dar sovietinis palikimas, tam tikri rūkymo ir gyvenimo įpročiai, dėl kurių Lietuvoje daugiau sergančiųjų šia liga“, – hipotezę iškėlė K. Pribuišis.

Specialistai pastebi, kad per COVID-19 pandemiją dažnas pacientas į šią ligą numodavo ranka arba nesuprasdavo, kad gali sirgti. Dabar tenka gydyti jau gerokai pažengusias ligos stadijas, čia ypač svarbi ankstyva diagnostika.

„Du trečdaliai pacientų ateina jau su pažengusia stadija – trečia ar ketvirta. Problema, kuri buvo labai lengvai sutvarkoma prieš kelis mėnesius, tampa labai sunkiai sutvarkoma“, – patirtimi dalijosi K. Pribuišis.

Jei pacientas užkimęs ilgiau nei dvi savaites, gydytojas otorinolaringologas tikrai turėtų jį pamatyti.

Dažniausia išeitis – operacija.  Tenka išpjauti arba visas gerklas, arba kelias klostes, priklausomai nuo vėžio stadijos.

Kad gerklų vėžį pavyktų laiku diagnozuoti ir ligą būtų galima laiku išgydyti, KTU mokslininkai kartu su Klinikų komanda sukūrė dirbtiniu intelektu grįstą programėlę, kuri ligą atpažįsta iš balso.

„Gali būti mūsų ausimi nepastebimų pokyčių, bet sistema labai jautri ir signalo analizatorius gali išskirti vieną ar kitą sutrikimų grupę“, – programos veikimo principą pristatė KTU Informatikos fakulteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Programėlė žmogų perspės, kada laikas apsilankyti pas medikus.

„Programėlė įvertins, ar balsas normalus, ar galimai balse yra nedidelių arba didelių pakitimų. Tai indikatorius daugybei ligų. Vykdėme analogišką tyrimą su Parkinsono pacientais ir nustatėme, kad galima diagnozuoti ir jį“, – inovacijų galimybėmis džiaugėsi R. Maskeliūnas.

Medikai sako, kad vėžio nustatymo programėlė būtų naudinga ir jau operuotiems pacientams.

„Būna navikai atsinaujina. Tada programėlė įspėja, kad kalba ir balsas keičiasi, laikas pasirodyti gydytojui. Jeigu tai pastebima anksti, nėra problemų“, – apie naudą jau operuotiems pacientams kalbėjo K. Pribuišis.

Dažniausias paciento portretas – priešpensinis vyras.

„Tyrimas šiuo metu atliktas su suaugusiais asmenimis, t. y. su Klinikose gydomais ir tyrime sutikusiais dalyvauti pacientais, bet ateityje, tikimės, kad įsitrauks ir kiti skyriai, dirbantys su vaikais“, – apie ateities planus prakalbo mokslininkas.

Mokslininkai kuria inovacijas ne tik kaip diagnozuoti ligą, bet ir kaip visiškai atkurti žmogaus balsą.

„Būsimu mūsų darbu sieksime balsą atkurti programiškai“, – sakė KTU mokslininkas.

Mokslininkai sako, kad išmaniesiems telefonams skirtą nemokamą programėlę jau bus galima atsisiųsti po pusmečio.