- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
170 tūkst. – būtent tiek šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus. Šie asmenys gali negauti laiškų ir paštu siunčiamų svarbių dokumentų, nes jie grąžinami siuntėjui. Šie asmenys taip pat rizikuoja nesulaukti svarbios informacijos, pavyzdžiui, susijusios su pensijų mokėjimu, pensininko pažymėjimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstolių ar teismų pranešimų. Be to, kyla grėsmė šiems asmenims laiku nesulaukti medikų ar ugniagesių, kurie, vykdami į nelaimės vietą, dėl netikslaus adreso sugaiš brangų laiką.
Socialinis projektas
Registrų centras kartu su Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybėmis inicijavo socialinį projektą, kurio tikslas – sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios vietos adresų skaičių. Šie duomenys kaupiami Registrų centro tvarkomame Gyventojų registre, iš kurio duomenys teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kitiems ūkio subjektams.
„Susiduriame su iššūkiu užtikrinti teisingų ir aktualių duomenų perdavimą kitoms institucijoms, kurioms ši informacija yra būtina kasdienėms funkcijoms vykdyti. Kadangi už duomenų apie gyvenamosios vietos adresą pateikimą atsakingi patys gyventojai, šis iššūkis tampa sunkiai įveikiamas vien tik Registrų centro pastangomis. Dėl to spręsdami šį klausimą surėmėme pečius su Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybėmis ir siekiame kuo plačiau paskleisti žinią apie tai, kodėl svarbu turėti tikslius gyvenamosios vietos duomenis“, – sakė Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Anot jo, tai, kad Gyventojų registre esantys deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys yra netikslūs, sukelia problemų ne tik patiems gyventojams, bet ir institucijoms.
Galima pasitikrinti
Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su savo tvarkomais duomenimis, o Gyventojų registre esantį deklaruotą gyvenamosios vietos adresą galima sužinoti atvykus į seniūniją ar savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.
Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, pastatų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT objekto adresas neregistruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Pagal nustatytus reikalavimus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas turi atitikti visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis – turi būti nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje. Pavyzdžiui, jeigu objektas yra savivaldybės centre, turi būti nurodytas miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz., Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12) . Jeigu objektas yra ne savivaldybės centre, turi būti nurodyta savivaldybė, miestas (miestelis) arba seniūnija ir kaimas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz., Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10).
Painiava ir didmiesčiuose
Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje yra daugiau kaip 170 tūkst. asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus. Daugiausia netikslių adresų galima rasti didmiesčiuose, kur, natūralu, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau asmenų. Dažniausiai didmiesčiuose pasitaikanti netikslaus adreso priežastis – objektas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pavyzdžiui, dvi šeimos gyvena pastate, kuris fiziškai padalytas į dvi patalpas – 1-ą ir 2-ą butus. Tačiau Nekilnojamojo turto registre objektas yra įregistruotas kaip viena patalpa, tad turi vieną adresą (be butų numeracijos). Atitinkamai šios informacijos nėra Adresų registre, tad ir deklaruoti savo gyvenamosios vietos viename iš butų negalima.
Nemaža dalis netikslių adresų istoriškai yra likę kaimo vietovėse, kuriose pirmą kartą buvo suteikti gatvių pavadinimai ir namų numeriai. Tačiau ilgą laiką tokiose vietovėse gyvenantys asmenys savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę nurodydami tik kaimo ar miestelio pavadinimą, o suteikus kaimo gatvėms pavadinimus ir numerius namams, šie asmenys nesikreipė į seniūniją ar savivaldybę dėl adreso patikslinimo.
Šiuo metu daugiausia netikslių deklaruotos gyvenamosios vietos adresų yra Kauno miesto (21,5 tūkst.), Vilniaus rajono (13 tūkst.), Vilniaus miesto (12,6 tūkst.), Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.) ir Kauno rajono (5 tūkst.) savivaldybėse.
Mažiausia netikslių adresų šiuo metu yra mažosiose savivaldybėse: Visagino, Neringos, Birštono, Palangos ir Druskininkų, taip pat Šiaulių ir Alytaus miestų savivaldybėse.
Sukurta aplikacija
Registrų centras sukūrė naują aplikaciją, kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir asmens kodą pasitikrinti, ar jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.
Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, galima atvykus į seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos adresu www.registrucentras.lt/savitarna.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti atskirų savivaldybių interneto svetainėse, kuriose jau netrukus turėtų atsirasti ir nuorodų į minėtą tikrinimo aplikaciją. Dažniausiai su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusių klausimų ir atsakymų į juos galima rasti Registrų centro parengtoje atmintinėje, taip pat skrajutėje, kodėl svarbus tikslus adresas.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pristatytas parkavimo zonų įkainių didinimo planas Vilniuje: kaina gali augti 60 proc.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai trečiadienį buvo pristatytas rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste įkainių didinimo planas. Kartu siūloma pakoreguoti parkavimo zonų ribas ir pristatyti naująją – baltąją zoną. ...
-
Siūlyme leisti numušti balionus ragina keisti sąvoką: pareigūnai vengs naudoti ginklus
Seimui nutarus svarstyti siūlymą leisti pareigūnams numušti balionus su kontrabanda Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) ragina koreguoti formuluotę, kuri, tarnybos teigimu, gali lemti pareigūnų vengimą panaudoti ginklus. ...
-
Vilniaus taryba dalyje senamiesčio siūlo įvesti mažos taršos zoną
Vilniaus miesto taryba nuo kitų metų sausio dalyje senamiesčio siūlo įvesti mažos taršos zoną, tačiau jokių apribojimų kol kas nenumato. ...
-
Nuo gruodžio – KET pakeitimai: viskas, ką reikia žinoti4
Nuo gruodžio 1 dienos šalies keliuose įsigalioja nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai ir kelio ženklai, trečiadienį pranešė Susisiekimo ministerija. ...
-
Šventinis sezonas – jau visai už kampo: kalėdinės puošmenos pildo Kauno erdves
Lapkričio pradžioje Vilniaus gatvėje sužibo šimtai eglučių, apdėliotų geltonomis lemputėmis. Tačiau kalėdiniai akcentai jau matomi ir kitose Kauno vietose. ...
-
Uostamiesčio senjorus vienija veiklos
Įdomių veiklų ieškantys vyresni klaipėdiečiai renkasi į įvairius užsiėmimus ir kviečia prisijungti visus norinčiuosius. Šiuos žmones vienija bendri pomėgiai, o kassavaitiniai susitikimai su bendraminčiais ne vienam jų praskaidrina ...
-
Pedofilai dar turi laiko
Įsigalioję Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos su nepilnamečiais negali dirbti asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus, taip pat dėl kitų sunkių veikų, kol kas – tik formalumas. ...
-
Seimo komitetai uždegė žalią šviesą Komunistų veiklos įstatymo priėmimui1
Pataisę galimus neatitikimus Konstitucijai, du Seimo komitetai trečiadienį pritarė įstatymo projektui dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) vykdytų nusikaltimų. ...
-
Paskelbti Konstitucijos egzamino nugalėtojai1
Teisingumo ministerija trečiadienį paskelbė Konstitucijos egzamino nugalėtojus. ...
-
Sunkiai apčiuopiamos emocijos karo kontekste
Karas Ukrainoje yra itin aktuali tema Lietuvoje, kur didelė visuomenės dalis aktyviai įsitraukusi į šią krizę. Toks glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia kiekvieno kasdienį gyvenimą ir tarpusa...