Nesusitaikę su Pantomimos ir plastikos teatro uždarymu jo aktoriai vakar "Fluxus ministerijoje" surengė spektaklį, kuriuo pašiepė pažadą davusį, tačiau jo esą neištesėjusį miesto mero Andrių Kupčinską.

Į spektaklį susirinko miesto tarybos nariai, žurnalistai ir buvę nuolatiniai teatro lankytojai – miesto kurčnebylių bendruomenės atstovai.

Penkių minučių spektaklį teatralai pavadino "Nepavykusiomis vedybomis". Pavadinimu buvo apeliuojama į neišpildytą miesto mero pažadą teatro veiklą atkurti jam suteikiant viešosios įstaigos statusą. Tokį pavedimą A.Kupčinskas dar pavasarį vykusiame tarybos posėdyje davė savivaldybės administracijai.

Pavadinimu taip pat buvo ironiškai primenamas planas, pagal kurį teatras prijungtas prie šokio teatro "Aura". Po prijungimo rugpjūtį teatras užvėrė duris.

Scenoje buvo pastatytas tualetas, prie kurio aktoriai mėtė popierinius "nutarimus", o kartu su komiška muzika salėje skambėjo A.Kupčinsko žodžiai iš tarybos posėdžio, kuriais jis duoda pavedimą administracijai.

Vėliau aktoriai vaidino jaunosios ir jaunojo sutuoktuves, po kurių jaunasis su pažadų balionais užsidaro tualete, kuriuos vėliau paleidžia į orą. Jaunoji lieka stovėti prie kartoninės dėžės.
Po aplodismentų kalbėję teatro aktoriai tikino savo spektakliu nenorintys nieko įžeisti, tik priminti politikams, kad jiems užtektų pažado išpildymo.

Netrūko įvairių nuomonių – teatro aktoriai teigė norintys ir toliau vaidinti, tačiau gailėjo ne tik prarastų patalpų, bet ir, ko gero, šiukšlynan išmestų teatro rekvizitų.

Diskusijoje dalyvavę savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Banaitis plačiau savo nuomonę išdėstyti atsisakė, mat teigė neįpareigotas tai daryti.
Be įvairių nuomonių, buvo pasigirdę ir įvairių spėliojimų, kam buvo reikalinga uždaryti teatrą. Be jau anksčiau išsakytos miesto mero Andriaus Kupčinsko pozicijos, kad teatras dirba nepelningai, prisimintos kalbos, kad teatras uždaromas dėl prestižinių, neseniai kapitaliai suremontuotų patalpų.

Kita salėje nuskambėjusi versija – miesto vadovams nepatiko spektaklių ir pasirodymų kokybė.

Aktoriai diskusiją baigė prašymu, kad savivaldybė taptų viešosios įstaigos dalininke ir neleistų teatro aktoriams išsivaikščioti.

Miesto taryba dar vasarį pritarė siūlymui, kad Kauno pantomimos ir plastikos teatras ateityje turėtų veiklą vykdyti kaip viešoji įstaiga.

"Sujungus šokio teatrą "Aura" su Pantomimos ir plastikos teatru bus užtikrintas racionalesnis šioms biudžetinėms įstaigoms išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimas, sumažinant išlaidas teatrų veiklos administravimui", – tada teigė Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.

Pasak V.Mažeikos, dėl ribotų miesto finansinių galimybių savivaldybės biudžeto lėšomis tenkinti visų kultūros įstaigų poreikių neįmanoma.

"Biudžetinėms įstaigoms skiriamos lėšos nepriklauso nuo jų rodomų rezultatų, o tai nėra gerai. Iš savivaldybės biudžeto turėtų būti išlaikomos tik aiškų, stiprų kūrybinį potencialą turinčios įstaigos, kurios garsina Kauno vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Visos kitos turi išmokti išgyventi iš projektinės veiklos", – teigė miesto vadovas Andrius Kupčinskas.

Komentarai

Arūnas Katkauskas
Buvęs Pantomimos teatro direktorius

Ar mes planuojame keltis į kitą miestą? Šių versijų mes neatmetame, o dabar tiesiog ieškome kelių, sprendimų, kaip ištrūkti iš dabartinės padėties. Kol kas su Kauno miesto savivaldybe neradome ir nerandame jokių sąlyčio taškų. Nežinau, ar rimtai, tačiau kalba juokais buvo su Druskininkų miestu. Viliamės, kad vienokia ar kitokia akcija, kuriame švelniai galime pašiepti, atkreips valdžios dėmesį. Toks elgesys mūsų atžvilgiu yra nesąžiningas. Labai sunku surasti kokias nors argumentacijas, kas ir kodėl taip elgiasi. Ar galiu pažadėti, kad pantomimos žanras Lietuvoje nedings? Kaip sakė mano kolega Sigitas Laukagalis, atsisveikinsime su žiūrovais tik Karmėlavoje (Karmėlavos kapinės – red. past.), kol ji nepašauks. Stengsimės ieškoti būdų, kad žanras išliktų, generuojame idėjas. Visą vasarą ieškojome kelių, kaip išsaugoti visą teatro infrastruktūrą, nepaleisti žmonių. Didžiausias nusivylimas – jaunimui, kuris pas mus jau buvo pradėjęs dirbti. Dabar dar laikomės, tačiau nežinau, kiek tas laikymasis truks ilgai. Sprendimus reikėtų rasti gan greitai.

Česlovas Norvaiša
Visuomenininkas, Lietuvos sportinių šokių federacijos garbės prezidentas

Ar išliks, tai priklauso nuo pačių teatralų, tai – ne savivaldybės reikalas. Entuziazmas turi kilti iš pačių aktorių. Nuo to pradėjo ir buvęs Pantomimos teatro vadovas Kęstutis Adomaitis: jis buvo vienas ir niekieno pagalbos neprašė. Jo komanda pradėjo nuo saviveiklos, tačiau buvo dideli entuziastai. Atėjo, subūrė trupę – negalima sakyti, kad žanras žlugs aktoriams išėjus. Lygiai taip pat yra pramoginiuose šokiuose – šokėjai keičiasi, tačiau šokiai išlieka. Dabar yra kitoks gyvenimas nei anksčiau. Įsisteigei įstaigą, subūrei trupę, pritraukei rėmėjų ir dirbi, o tik vėliau ateina klestėjimas. Pasižiūrėkite, kaip šalyje gyvuoja estrados žanras. Teko bendrauti su Kauno kultūros centro vadovais – jų scena neapgulta, žiūrovų salė šilta, kodėl Pantomimos trupė ten negalėtų vaidinti? Juk ten gausu patalpų repeticijoms, pasiruošimui. Tai – galimybė ten vaidinti, užsidirbti pinigų ne tik patiems, bet ir rūmams. Reikia ieškoti ir nenuleisti rankų.

Povilas Mačiulis
Kauno miesto tarybos narys

Po reorganizavimo vėliava paslėpti reikalai baigėsi teatro likvidavimu. Buvo sakoma, kad pasikeis tik įstaigos statusas ir jis galės tęsti savo veiklą. Norime dar kartą paprašyti miesto vadovų tesėti savo žodį. Kokia teatro aktorių ateitis? Keisčiausia, kad čia viskas ne miesto tarybos, bet mero rankose, kuris akivaizdu, kad gali valdyti situaciją. Kol kas teatralai nusiteikę optimistiškai, tad manau, kad jei meras artimiausiame ar dar kitame tarybos posėdyje parodys iniciatyvą, ta taryba diskutuos ir priims vienokį ar kitokį sprendimą. Pažadas turi būti ištesėtas. Ar patys aktoriai galėtų steigti viešąją įstaigą? Neatmetu visų variantų, tačiau miesto vadovai turėtų tesėti savo pažadus aktoriams – jie yra ir rinkėjai. Viską reikėtų kultūros bendruomenei sakyti tiesiai į akis. Miestas turėtų apsispręsti, ar jam reikėtų saviveiklinio būrelio, kokiu dabar pateko Pantomimos teatro aktoriai, ar miestui reikėtų teatro kaip institucijos. Nebijokime to sakyti, bet kiekvienas kultūros renginys kainuoja didesnius ar mažesnius pinigus. Tačiau vieni žmonės kultūrą vertina kaip išlaidas, o kiti tai mato kaip investiciją. Būtent dėl to miestui reikėtų apsispręsti. Ir vadovai neturėtų meluoti, o tiesiog sakyti tiesą į akis.