„Kauno dienos“ studijoje – žurnalisto Gražvydo Muižio pokalbis su Kauno miesto poliklinikos vadovu Pauliumi Kibiša apie šiomis dienomis alinančius karščius, skiepus, vakcinavimo autobusą ir galiojančią tvarką.

– Ar yra būdų prisitaikyti, priprasti prie kaitros? Kaip saugoti savo sveikatą?

– Senoviniais metodais: gerti daugiau skysčių, rinktis lengvus ir šviesius drabužius, būti karštų vietų atokaitose. Svarbu neperkaisti, jei įmanoma, vidurdienį vengti sunkaus fizinio darbo.

Jei vairuotojas nepasitikrina sveikatos, jis negali vairuoti – niekas nesako, kad tai diskriminacija.

– Mes neįpratę prie karščių, bet, panašu, kad klimatas diktuoja savo sąlygas, ir reikės su tuo susitaikyti.

– Prieš keletą ar keliolika metų, atsimenu, kai temperatūra vieną dieną viršydavo 30 °C karščio, kildavo pasipiktinimas, skandalas, kad atėjo pasaulio pabaiga. O dabar jau kelinta savaitė virš 30 °C ir gyvenimas eina normalia vaga. Žmogus turbūt viena labiausiai prisitaikančių rūšių.

– Bandome prisitaikyti ir prie koronaviruso. Daugeliui jau pabodusi tema, bet niekur nuo jos nepabėgsime. Skaičiai rodo augimą, vėl kalbama apie ketvirtą bangą. Kaip vertinate situaciją?

– Šiandien Lietuvoje paskiepyta apie 50 proc. populiacijos. Galiu pasidžiaugti, kad iš didžiųjų miestų kauniečiai skiepijasi daugiausia. Mes 5 proc. punktais lenkiame visą Lietuvos vidurkį ir bent 1–2 proc. punktais – kitus didžiuosius miestus. Džiaugiuosi kauniečių sąmoningumu ir tuo, kad tiki mokslu grįsta medicina. Jie geriausiai prisitaikė prie naujų sąlygų.

– Žlugo ambicingas planas iki Mindauginių paskiepyti 70 proc. Apskritai, 70 proc. atrodo kaip siekiamybė.

– Kai Prezidentas lankėsi mūsų Vakcinavimo centre Ledo rūmuose, mes buvome paskaičiavę, kad, jeigu būtų tiek vakcinų, kiek galime paskiepyti, gegužės pabaigoje būtume pasiekę 70 proc., bet trūko vakcinų ir niekas negalvojo apie kitas dedamąsias – kiek žmonių nori ir kiek norės. Šiuo metu pradėjome buksuoti. Norėčiau paskatinti ir pakviesti neatidėlioti, negudrauti, jei tik yra galimybė, o ji yra visiems, eiti skiepytis kuo greičiau. Ateis ruduo, o visi koronavirusai – daugiausia sezoniniai. Pernai visi džiaugėmės, kad vasarą pasibaigė pandemija, bet ji niekur nedingo. Protingiausia būtų laikytis visų reikalavimų: dėvėti kaukes, laikytis atstumų, vėdinti patalpas, skiepytis. Dabar prie didžiųjų prekybos centrų stovi autobusas, kuriame galima vakcinuotis – laukiame ir kviečiame. Džiaugiuosi, kad tendencijos palankios. Prie „Megos“ per dieną paskiepijome 174 žmones. Panašu, kad mūsų ir savivaldybės pastangos duoda vaisių.

P.Kibišos teigimu, Kaune skiepai nesukėlė itin sunkių reakcijų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Gal galite išsamiau paaiškinti apie mobilųjį vakcinavimo autobusą? Kokia vyrauja tvarka?

– Autobusas jau buvo prekybos miestelyje „Urmas“, prie „Megos“, bus prie „Akropolio“, prie Aleksoto „Iki“, visose populiariose žmonių susibūrimo vietose. Nereikia talonėlių. Kai žmogus pamato autobusą, gali lipti ir skiepytis. Yra vakcinų, sudarytos puikios sąlygos. Išlaikomos visos higienos normos.

– Ar žmogui reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą?

– Taip, reikia. Jei asmuo nori pasiskiepyti, turime duomenis suvesti į e.sveikatos sistemą, kad praplėstume pasiskiepijusio žmogaus galimybes.

– Ar galima pasiskiepyti ir antra vakcinos doze?

– Taip. Autobusuose yra kompiuterių, duomenys mobilūs. Visada atnaujiname e.sveikatos sistemą. Dabar labai populiari „Johnson & Johnson“ vakcina, kurios reikia tik vienos dozės.

– Kauno savivaldybės puslapyje skaičiau, jog įmonės gali kreiptis, kad autobusas atvyktų į įmonę, kurioje norima paskiepyti daugiau darbuotojų.

– Taip, yra tokia galimybė. Reikia pažiūrėti į savivaldybės puslapį arba susisiekti su mumis. Mielai atvažiuosime ir paskiepysime. Norėtųsi, kad būtų kuo daugiau žmonių ir nereikėtų važiuoti dėl vieno ar dviejų darbuotojų, nes kitur, pavyzdžiui, prie „Megos“, gal nori pasiskiepyti 100.

Džiaugiuosi kauniečių sąmoningumu ir tuo, kad tiki mokslu grįsta medicina.

– Kai kurios užsienio šalys jau kalba arba pradeda darbovietėse įvesti ribojimus nepasiskiepijusiems ir nesiskiepijantiems žmonėms. Kaip žiūrite į šią priemonę?

– Iš medicinos ir visuomenės pusės žiūriu teigiamai, nes tokia metodika sena kaip pasaulis. Jeigu mes galvotume apie vakcinavimą ne tik kaip asmens apsisaugojimo priemonę, bet ir kaip visos visuomenės apsaugą, – tai yra pagrįsta. Jei vairuotojas nepasitikrina sveikatos, jis negali vairuoti – niekas nesako, kad tai diskriminacija. Lygiai taip pat ir viešajame transporte, aptarnavimo sektoriuje – jei žmogus negali apsaugoti su juo kontaktuojančių žmonių, taip pažeidžiamos jų teisės.

– Ar jums neatrodo, kad priėjome sąmoningumo ribą? Dalis visuomenės suvokė, suprato pasiskiepijo ir liko kita visuomenės dalis, kurios įtikinėjimai, gražūs žodžiai neveikia.

– Deja, taip. Visi, kurie norėjo ir nori, gali pasiskiepyti, labai kviečiame būti pilietiškus, pagalvoti apie vyresnio amžiaus žmones, apie vaikus, kitus, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali pasiskiepyti. Pagaliau apie ligonines, kurios vėl bus užpildytos. Kuo mažiau nepasiskiepijusiųjų, tuo ligoninės bus laisvesnės. Visų mūsų pastangomis mes galime to išvengti – tam yra visos priemonės.

– Koks dabar medikų darbas?

– Krūviai didžiuliai, gydytojai neturėjo kada pailsėti. Dirbame ir sekmadieniais, ir per šventes, kad paskiepytume bei ištestuotume kuo daugiau žmonių. Visi pavargę, bet džiaugiuosi, kad nuo gegužės mūsų poliklinikos paslaugos veikia 100 proc. Pacientai sugrįžo, lankosi. Nemažai ir teigiamų dalykų: žymiai daugiau disciplinos, pacientai ateina tik užsiregistravę. Anksčiau buvo didelė bėda, nes ateidavo, kada norėdavo. Žymiai daugiau nuotolinių konsultacijų, nuotoliniu būdu pratęsiami vaistų receptai, išrašomi e.receptai. Pagaliau yra ir teisinis reglamentavimas – neteikdavome daug nuotolinių paslaugų, nes buvo labai komplikuotas reglamentavimas. Pasibeldus pandemijai, ji privertė biurokratus greičiau pajudėti.

– Kokia situacija Vakcinavimo centre Ledo rūmuose? Kiek atvyksta žmonių?

– Vakcinavimo centras dirba darbo dienomis, nes savaitgaliais nėra poreikio. Vakcinuojame apie 900 žmonių, bet mūsų galimybės leidžia ir 5 tūkst. ar daugiau. Didžioji dalis – revakcinacijos. Nedaug žmonių ateina pasiskiepyti. Ketvirtadieniais būna atvirų durų diena, tačiau į centrą savanoriškai arba neregistruotų žmonių ateina mažiau nei į mobilųjį autobusą.

– Kitomis dienomis reikia registruotis?

– Kitomis dienomis stengiamės palaikyti tvarką, drausmę, kad mūsų centras veiktų taip gerai, kaip apie jį atsiliepia visi kauniečiai.

– Vargu ar dar augs besiskiepijančiųjų skaičius?

– Pažiūrėsime. Artėja mokslo metai, daug diskusijų apie studentų ir moksleivių norą grįžti. Manau, tai kitas stiprus postūmis. Pastebėjome, kad žmonės pasidarė drausmingesni. Tėveliai jau anksčiau susirūpina vaikų profilaktine sveikatos patikra ir registruojasi ne paskutinėmis vasaros dienomis. Karantinas išmokė, kad reikia planuoti ne tik savo gyvenimą, bet padėti ir gydytojams planuoti.

– Gana tiksliai, pasitelkiant mokslinius duomenis, rašoma apie šalutines reakcijas. Aišku, mūsų žiniasklaida pasistengia, kad būtų akcentuoti miokardito atvejai, kurie sudaro tik 0,21 proc. bendro vakcinacijos skaičiaus. Ar susiduriate su šalutinėmis reakcijomis po vakcinavimo?

– Ačiū Dievui, nesusidūrėme su tokiomis sunkiomis reakcijomis. Gal tai sutapimas, gal išprovokuota įtampa. Buvo hipertenzijos reakcijų, kai staiga pakyla kraujospūdis. Organizmas reaguoja labai individualiai. Negalėtume nustatyti koreliacijos tarp vakcinos rūšies ir šalutinių reakcijų. Labai individualu – vieni sureaguoja į pirmą dozę, kiti – į antrą, kai kurie jautė tik skausmą dūrio vietoje. Nesiskiepyti yra pavojingiau, nei skiepytis. Tai paliudija 9 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie, deja, jau mirė nuo COVID-19, skaičius.

– Kokia jūsų nuomonė apie koronaviruso atmainas?

– Kuo daugiau paliksime galimybių virusui plisti populiacijoje, tuo didesnė tikimybė, kad plis daugiau pražūtingesnių atmainų. Kol kas nėra oficialių rekomendacijų dėl trečios skiepo dozės, tačiau Izraelyje jau pradėta skiepyti. Nėra rekomendacijų, nes ligą pažįstame tik 2,5 metų, ir pasakyti, kaip suveiks vakcina po 2,5 metų, negalime. Dabar laukiame „Pfizer“ duomenų apie žmogaus imunitetą praėjus metams nuo skiepų. Vakcinų yra, jei reikės trečio skiepo – tikrai nebijome, reikia tik noro ir nurodymų.