Pakaunės bendruomenė perkopė 115 tūkst. gyventojų ribą

Registrų centro duomenimis, Kauno rajonas šiuos metus pradėjo turėdamas 115 094 gyventojus, arba 3 747 daugiau nei pernai sausio 3-iąją. Tai šiek tiek daugiau nei šiuo metu registruota gyventojų Neveronių (3 395) ir mažiau nei Babtų (4 046) seniūnijose. Palyginti su 2022 m. sausio 3 d., šiemet pakaunėje gyvena 10 036 asmenimis daugiau.

Didžiausių šešetukas

Didžiausios seniūnijos statuso nepaleido sparčiai auganti Domeikavos seniūnija. Čia gyvena 11 751, arba beveik vienas dešimtadalis visų pakaunės gyventojų. Antroje vietoje išliko Ringaudų (10 610), trečioje – Garliavos seniūnija – 10 429.

Dar dvi – Garliavos apylinkių ir Užliedžių – seniūnijos sparčiai artėja prie 10 tūkst. ribos ir šiuo metu turi atitinkamai 9 966 ir 9 875 gyventojus. Šeštoji pagal dydį yra Karmėlavos seniūnija, kurioje gyvenamąją vietą yra deklaravę 8 522 gyventojai.

Pernai Ringaudai iš antros vietos išstūmė Garliavą ir vietomis susikeitė Užliedžių ir Garliavos apylinkių seniūnijos.

2023 m. sausio 3 d. didžiausių pakaunės seniūnijų šešetukas atrodė taip: Domeikavos (11 214), Garliavos (10 587), Ringaudų (9 739), Garliavos apylinkių (9 348), Užliedžių (8 689) ir Karmėlavos (7 992).

Rekonstravo: į atnaujintą Ilgakiemio mokyklą-darželį rugsėjo 1-ąją sugužėjo 66 mokiniai: penkiolika priešmokyklinio amžiaus vaikų (viena grupė) ir 51 pradinukas (keturios klasės). / J. Kinderytės nuotr.

Vis dėlto ryškiausia rokiruotė įvyko kiek anksčiau, kai Garliavai didžiausios seniūnijos titulą teko perduoti Domeikavai.

Prieš dvejus metus, sausio 3 d. duomenimis, pirmoje vietoje su 10 795 gyventojais dar buvo Garliava, antroje – vos 149 gyventojais mažiau turinti Domeikavos seniūnija, trečioje – Ringaudų (8 917), ketvirtoje – Garliavos apylinkių (8 782), penktoje – Užliedžių (7 677) ir šeštoje – Karmėlavos (7481).

Domeikavos seniūnijoje gyvena 11 751, arba beveik vienas dešimtadalis visų pakaunės gyventojų.

Mažosios sumažėjo

Šiemet mažiausių seniūnijų trejetukas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nesikeitė. Mažiausia su 619 gyventojų tebėra Linksmakalnio, antroje vietoje – Kačerginės (783), trečioje – Rokų (1 009) seniūnija.

2023 m. sausio 3 d. Linksmakalnis turėjo 636, Kačerginė – 800, o Rokai – 1 015 registruotų gyventojų.

Nors mažosios seniūnijos nežymiai mažėjo, jose suplanuoti gyvenamosios paskirties kvartalai leidžia daryti prielaidą apie galimą augimą ateityje. Tai ypač pasakytina apie Kačerginę ir Rokus.

Gimimai: 2023 m. Kauno rajone pasaulį išvydo 1 200 naujagimių. Nuotraukoje: 700-asis Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotas kūdikis – Olivija Grabažiūtė iš Garliavos apylinkių seniūnijos. / V. Žukaitytės nuotr.

Demografinės tendencijos

Iš 25 Kauno rajono seniūnijų gyventojų skaičius, palyginus 2024 m. sausio 3 d. ir 2023 m. sausio 3 d. duomenis, augo trylikoje. Sparčiausias šuolis per metus – 1 186 gyventojais – fiksuotas Užliedžių seniūnijoje, 871 gyventoju ūgtelėjo Ringaudų seniūnija. Vis dėlto labiausiai stebina intensyvus Batniavos seniūnijos augimas (665), aplenkęs didžiausios – Domeikavos – seniūnijos (537) plėtrą. Beje, panašiai – 530 gyventojų – paaugo ir Karmėlavos seniūnija.

Vertinant dvejų metų duomenis, labiausiai augusių seniūnijų šešetukas rikiuojasi taip: Užliedžių (2 198), Ringaudų (1 693), Garliavos apylinkių (1 184), Domeikavos (1 103), Batniavos (1 095) ir Karmėlavos (1 041).

Mažiesiems: projekto „Namučiai“ vystytojai Garliavos apylinkių seniūnijoje pasielgė socialiai atsakingai ir įrengė poilsio parkelį su vaikų žaidimų aikštele. / V. Žukaitytės nuotr.

Verta pasidžiaugti ir stabilius augimo tempus išlaikančiomis Alšėnų, Akademijos, Lapių, Raudondvario seniūnijomis ir Samylų seniūnija, 2022 m. sausio 3 d. turėjusia 5 469 gyventojus, po metų – 5 409, o šiuos metus pradėjusią jau su 5 452 gyventojais.

Gyventojų mažėjimo tendencija per metus fiksuota dvylikoje seniūnijų. Vis dar trečioje vietoje esanti Garliava sumažėjo daugiausia – 63 gyventojais, 49 ir 45 – atitinkamai Vilkijos ir Vilkijos apylinkių, 33 – Čekiškės seniūnijos.

Per pastaruosius dvejus metus Garliava neteko 366, Čekiškės seniūnija – 104, Vilkijos apylinkių seniūnija – 91, Babtų – 61, Vilkijos – 57 registruotų gyventojų.

Įdomiai kito ir Kauno rajone, arba prie savivaldybės registruotų gyventojų skaičius. Tokią registracijos žymą 2022 m. sausio 3 d. turėjo 235 asmenys, po metų – net 2 307, pernai liepos 3 d. – 1 269, o šių metų pradžioje – 1 181.

Vaizdas: sparčiai augant gyventojų skaičiui, Ringaudų seniūnijoje mokykloje ir gimnazijoje netelpa mokiniai. Taip atrodys Ringaudų pradinė mokykla ir VDU Ugnės Karvelis gimnazija. / Kauno rajono savivaldybės vizualizacijos.

Ar bus rokiruočių?

Jei šiemet augimo tempas bus didesnis nei 2023-iaisias, kitų metų pradžioje Kauno rajono gyventojų skaičius jau gali siekti 120 tūkst. Tokią prielaidą daryti leidžia ir tai, kad per pastaruosius dvejus metus Pakaunė ūgtelėjo 10 tūkst. gyventojų.

Kiek sunkiau prognozuoti seniūnijų augimą ir rokiruotes didžiausių seniūnijų lentelėje. Teorinis spėjimas, tiesa, remiantis praėjusių metų tendencija, būtų toks: pirmoje vietoje išliks Domeikava (jei skaičius padidės tiek pat kaip pernai, ji jau turės per 12 tūkst. gyventojų). Ringaudų seniūnija, tikėtina, ūgtelės iki 11,5 tūkst. gyventojų ir išsilaikys antroje pozicijoje.

Jei augimas nesulėtės, po metų Užliedžių seniūnija gali turėti jau daugiau kaip 11 tūkst. gyventojų ir aplenkti Garliavą, net jei gyventojų skaičius čia nebemažės. Tai ir galėtų būtų vienintelis pasikeitimas didžiausių šešetuke.

Tiesa, tikėtina, nors ir mažiau, ir antroji rokiruotė. Ji įvyktų tuomet, jei Garliavoje šiemet gyventojų mažėjimas būtų didesnis, o Garliavos apylinkių seniūnijoje didesnis nei pernai. Jei tendencija bus tokia kaip pernai, 2025 m. sausio 3 d. Garliava dar turės apie 60 gyventojų daugiau nei Garliavos apylinkių seniūnija. Šeštoje vietoje, spėjama, laikysis Karmėlavos seniūnija, kurios gyventojų skaičius jau perkops 9 tūkst.

Valerijus Makūnas / Asmeninio archyvo nuotr.


Komentaras

Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras

Jau keletą metų Kauno rajonas yra viena geidžiamiausių naujakurių vietų, o Kačerginės, Kulautuvos, Raudondvario, Akademijos, Ringaudų seniūnijose būstų kainos beveik nesiskiria nuo didmiesčių. Per pastaruosius dvejus metus Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius išaugo maždaug 10 tūkst. Galima tvirtinti, kad tai istorinis augimas.

Džiugina ir kitas rodiklis: pagal amžiaus vidurkį esame viena jauniausių savivaldybių šalyje. Tarp devynių gyvenviečių, kuriose gyventojų amžiaus vidurkis yra iki 30 metų, net septynios – Kauno rajone. Jauniausiame šalyje Bajorų kaime (Ringaudų sen.) amžiaus vidurkis siekia vos 26 metus.

Demografiniai pokyčiai priklauso nuo daugybės politinių, ekonominių, technologinių, geografinių veiksnių ir vertybinių pokyčių visuomenėje. Kauno rajono atveju tam įtakos turi ne tik didelio miesto kaimynystė, vidurinės klasės formavimasis, bet ir tam tikri gyvenimo kokybės rodikliai.

Jauniems žmonėms svarbu, kad būtų galima derinti darbą ir šeimą, gauti tėvams ir vaikams būtinas socialines, švietimo, susisiekimo, sveikatos paslaugas. Paprasčiau kalbant, be gerai apmokamo darbo, netoli namų turi būti mokykla, darželis, ambulatorija, galimybės leisti laisvalaikį, pramogauti, sportuoti. Dar svarbu, kad vaikus auginantys asmenys būtų vertinami ir jaustųsi laimingi.

Kauno rajono gimstamumo rodikliai jau keletą metų iš eilės yra stabilūs ir siekia 1 200–1 300 naujagimių per metus. Savivaldybė juos pasitinka įteikdama jų tėvams kūdikio kraitelį su būtiniausiomis reikmėmis pirmiesiems gyvenimo metams. Rodome dėmesį ir pirmą kartą peržengusiems mokyklos slenkstį vaikams – jiems teikiame pirmokų kraitelius.

Suspėti su didžiuliais augimo tempais nepaprastai sunku. Per ankstesnę kadenciją darželinukams sukūrėme daugiau kaip 2,5 tūkst. naujų vietų. Atrodė, kad jau esame beveik išsprendę problemą, tačiau demografinė kreivė ir toliau sparčiai kyla į viršų.

Daugiau kaip už 9 mln. eurų statome Vytauto Didžiojo universaiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos priestatą. Naujų ugdymo įstaigų plėtra vyks Ringaudų, Garliavos apylinkių, Užliedžių, Domeikavos, Karmėlavos, Neveronių, Raudondvario, Akademijos, Taurakiemio, Samylų seniūnijose.

Atnaujintame Mastaičių baseine mokome plaukti vaikus, renovavome daug stadionų, sporto aikštynų, tačiau neketiname sustoti. Raudondvaryje statome nacionalinius reikalavimus atitinkantį stadioną, suprojektuoti Babtų, Kačerginės sporto aikštynai. Daug dėmesio skirsime ir laisvalaikio, turizmo infrastruktūrai. Augančiam kraštui tai yra ne prabanga, o būtinybė.

Norėčiau pabrėžti dar vieną dalyką: išsivysčiusių pasaulio valstybių demografijos politika orientuojasi ne į populiacijos dydį kaip savaiminę vertybę, bet į tvarių ir įtraukių bendruomenių funkcionavimą, nepamirštant ir nediskriminuojant visų visuomenės grupių. Lietuvoje ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonių išlaikymas darbo rinkoje, skurdo, pajamų nelygybės mažinimas. Taigi, mums svarbus ne kuo didesnis gyventojų skaičius, o kuo didesnė gerovė kuo didesniam žmonių skaičiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

žalias

žalias portretas
Gyvenam Akademijoje ir niekuo nesiskundžiam, puikiai tvarkoma gyvenvietė

Galimai

Galimai portretas
Kaunas pavydi naujų smaragdinių autobusų

Kačergis

Kačergis portretas
Pagarba Kauno rajono merui. Kačerginėje turi mokyklą, kurios galėtų pavydėti Vilnius
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių