Uždavė aktualius klausimus

Susitikime, surengtame Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Kauno rajono savivaldybės iniciatyva, dalyvavo Kauno ir Marijampolės apskričių merai, savivaldybių administracijų atstovai, verslininkai. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir jo pavaduotojas Jonas Gurskas domėjosi, kada bus imtasi seniai lauktų kelių infrastruktūros projektų: dviejų lygių sankryžos magistraliniame kelyje A6 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) ties įvažiavimu į Kauno LEZ Terminalo gatvę įrengimo; kada ir kaip bus įrengta nauja jungtis tarp kelio A6 ir magistralės A1 (Vilnius–Klaipėda), einanti pro Kauno LEZ; kada bus rekonstruotas A1 ruožas nuo 102,9 iki 107 km, įrengiant apvažiavimo bei pėsčiųjų viadukus į Giraitę.

LAKD laikinasis direktorius Vitalijus Andrejevas patikino, kad nemažai darbų prasidės jau ateinančiais metais. Viešojo pirkimo konkursas dviejų lygių sankryžai ties Kauno LEZ Terminalo gatve įrengti bus paskelbtas iki šių metų pabaigos. "Šią sankryžą numatyta pradėti statyti kitų metų pradžioje. O darbų pabaiga priklausys nuo termino, kurį nurodys rangovas savo pasiūlyme pirkimo metu", – sakė LAKD laikinasis direktorius.

Reikia transporto jungties

Pastaraisiais metais vis intensyvėja sunkiasvorio transporto, vykstančio per Sergeičikų kaimą, Ramučių Davalgonių ir Centrine gatvėmis, srautai, nepaisant to, kad tokio transporto eismas centrine gatve draudžiamas. Šią problemą išspręstų transporto jungtis, kuri sujungtų Kauno LEZ Terminalo gatvę su A6 ir A1 keliais.

V.Andrejevas užsiminė, kad kol kas buvęs pateiktas tik eskizinis pasiūlymas įrengti Kauno oro uosto ir Kauno LEZ jungtį su A1 keliu, kuri išeitų į A1 ties Petrašiūnų transporto žiedu. Tačiau tiesiant kelią pagal šį pasiūlymą gali iškilti problemų iš daugybės savininkų išperkant keliui reikiamą žemę. "Per kelis artimiausius mėnesius valstybiniu lygiu turi būti priimtas sprendimas dėl Kauno oro uosto plėtros. Priėmus tokį sprendimą, LAKD turės užtikrinti patekimą į nacionalinį oro uostą, atitinkamai pagerinant privažiavimą ir prie Kauno LEZ terminalo. LAKD, kaip valstybinės reikšmės kelių valdytoja, negali įrengti kelių iki pat LEZ terminalo, – tikino V.Andrejevas. – Kauno rajono savivaldybė, atkarpoje nuo A6 kelio, kur yra trumpiausias atstumas ir mažiausiai trukdžių, galėtų įrengti vietinės reikšmės kelius iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo. Tikimės, kad Vyriausybė ir Seimas pritars Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymui ir pagal jį dalį KPPP rezervo lėšų bus galima naudoti privažiavimo keliams prie naujas darbo vietas kuriančių įmonių."

KPPP rezervas sudaro 5 proc. metinių šios programos lėšų. Pagal Vyriausybei pateiktą svarstyti įstatymo projektą, privažiavimui prie naujas darbo vietas kuriančių įmonių būtų galima skirti iki 2 proc. KPPP lėšų. Tai sudaro apie 7,5–8 mln. eurų per metus. Šiemetinė KPPP sąmata – 492 mln. eurų, skiriamų iš valstybės biudžeto ir atitenkančių kaip degalų akcizo mokesčio dalis.

Svarbūs infrastruktūros taškai

Kauniečiams ir keliaujantiesiems pro miestą itin aktualu, kada bus rekonstruotas ir praplatintas dėl avarijų dažnai užsikemšantis Islandijos plentas.

Islandijos plente prie "Megos" eismas intensyviausias visoje Lietuvoje. Per parą čia pravažiuoja iki 64 tūkst. automobilių. Pagal šią statistiką lygiuojamės ne su latviais, kur didžiausias eismo intensyvumas prie Rygos yra beveik tris kartus mažesnis, o su Varšuvos aplinkkeliu Lenkijoje.

"Islandijos plentu ir vietinio, ir tranzitinio transporto priemonių pravažiuoja daugiausiai, – pagrindinę čia susidarančių eismo spūsčių priežastį įvardijo susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Vaitkevičius. – Antras pagal eismo srautus – vakarinis Kauno aplinkkelis bei autostrada Vilnius–Kaunas. Kalbant apie sunkiasvorį transportą, jo daugiausia "Via Baltica" atkarpoje nuo Marijampolės iki Kauno."

A1 kelio atkarpos nuo 89,4 iki 107 km, tai yra, nuo Biruliškių sankryžos, kur Savanorių prospektas susikerta su A1 keliu, prieigų iki "Senukų" logistikos terminalo, esančio pravažiavus Giraitę,  rekonstrukciją LAKD planuoja atlikti per penkerius metus – iki 2023 m. Šio penkių etapų projekto darbų preliminari sąmata – 128 mln. eurų.

Šiame kelio ruože – ir tokie svarbūs objektai kaip viadukas prie "Megos", ir Kleboniškio tiltas.

V.Andrejevas patikino, kad viadukas ties "Mega" bus pradėtas rekonstruoti kitais metais: "Čia su Kauno miesto savivaldybe esame partneriai, nes dalis projekto sprendinių apima valstybinės reikšmės kelią A1, dalis – savivaldybės valdomą infrastruktūrą, tai yra vadinamieji nuvažiavimai ir užvažiavimai ant viaduko ir viaduko prieigos. Baigiame derinti viešųjų pirkimų dokumentus – ateinančių kelių savaičių bėgyje paskelbsime konkursą. Tikimės, kad darbai čia prasidės 2019 m. kovo 15 d."

Pavasarį turėtų prasidėti ir naujo Kleboniškio tilto statyba. Vietoj dviejų tiltų ateityje Neries krantus čia jungs trys: du tiltai po dvi juostas ir vienas – keturių. "Buvo atlikta papildoma Kleboniškio tilto studija tam, kad tas projektas nepabrangtų, nes dviem tiltams pirminėje studijoje buvo numatyta 160 mln. eurų. Tokių lėšų LAKD negali skirti vienam taškui, kai su keliais susijusių problemų turime visoje Lietuvoje, o finansavimo iš niekur kitur negauname, – įsitikinęs LAKD laikinasis direktorius. – Nusprendėme įvertinti tiltų būklę. Pasirodo, kad vienas tiltas (esantis kairėje pusėje važiuojant nuo Vilniaus) į jį minimaliai investavus gali tarnauti dar 30–40 metų. Jį griauti ir investuoti 60 mln. eurų vietoj dabar numatytų 5 mln. būtų didelis praradimas valstybei. Stengiamės racionaliai valdyti lėšas ir to, kas dar gali tarnauti, negriauti. Dėl to buvo priimtas sprendimas pastatyti naują ženkliai didesnį dviejų juostų tiltą. Pagal susitarimą su projektuotoju techninis projektas bus pristatytas, rodos, iki spalio pabaigos. Mes jį patikrinsime ir tvirtinsime, tada skelbsime viešąjį pirkimą, kad kovo 15 d. prasidėtų darbai."

Statys viaduką į Giraitę

Planuodami naujus viadukus, mes visada atrenkame vietas, kur reikia mažiausiai intervencijos į esamą infrastruktūrą ir kur objektą galima įrengti pigiausiai.

Kitais metais turėtų pradėti kilti ir įvažiavimo į Giraitę viadukas magistralėje A1. Toks viadukas leistų ne tik saugiai ir išvengiant spūsčių po darbo grįžti namo Giraitės ir Užliedžių gyventojams – viadukas už "Senukų" logistikos centro planuojamas galvojant ir apie sunkųjį transportą. Pėsčiųjų tiltas ties Giraite sujungtų vienoje A1 pusėje esančias gyvenvietes su kitoje jos pusėje, Kumpių kaime, įsikūrusiomis verslo įmonėmis: gyventojams būtų paprasta pasiekti darbo vietas.

"Transporto viaduką planuojame statyti už "Senukų" logistikos centro, nes atsižvelgiame į esamą infrastruktūrą. Jei viaduką įrengtume ties dabartiniu įvažiavimu į Giraitę, išvažiuojant iš nemažai įmonių kitoje A1 pusėje jau nebegalėtumėte sukti į Giraitę – viaduką jau būtumėte pravažiavę. Be to, čia kiltų problema dėl žemės: reikėtų mažinti čia jau įsikūrusių verslo įmonių teritoriją. Juk tam, kad užvažiuotum į viaduką, reikia daug vietos. Planuodami naujus viadukus, mes visada atrenkame vietas, kur reikia mažiausiai intervencijos į esamą infrastruktūrą ir kur objektą galima įrengti pigiausiai", – sakė V.Andrejevas.

Visą šį transporto mazgą – ir pėsčiųjų tiltą, ir transporto viaduką – planuojama pradėti statyti 2019 m. Kol kas neaišku, ar darbai bus baigti kitais metais, ar tęsis 2020 m.

Įrengs žiedinę sankryžą

Sparčiai plečiantis gyvenamųjų namų teritorijoms Ringaudų ir gretimose seniūnijose, vis garsiau kalbama apie dar vienos įvažos į "Via Baltica" ties Akademija, Tiesiąja gatve, reikalingumą. Tačiau, V.Andrejevo žodžiais, įrengti daugiau įvažiavimų į "Via Baltica" tarp Mastaičių ir Akademijos būtų netikslinga. "Yra kelių techninis reglamentas, aiškiai sakantis, kad tokiame kelyje kaip "Via Baltica" pagal eismo juostų skaičių, svarbą ir pralaidumą gali būti įvažiavimai ir išvažiavimai ne tankiau kaip 5 km. Tokiu atveju keliu gali pervažiuoti po 60–80 tūkst. automobilių per parą. Jei mes padarysime daugiau įvažiavimų, eismas vyks netvarkingai, nesaugiai, kryžminsis srautai, vieni įvažinės, kiti – išvažinės, nespės pasiekti atitinkamo greičio, stabdys. Susidarys spūsčių, nepatogumų", – tvirtino LAKD vadovas.

Kitąmet turėtų būti įrengta šviesoforinę sankryžą pakeisianti žiedinė sankryža Šakių plente ties Akademija, bus sutvarkytas šis transporto mazgas.

Statys dar vieną tiltą

G.Vaitkevičiaus teigimu, jei Seimas priims Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, KPPP rezervo lėšas bus galima naudoti ne tik keliams iki naujas darbo vietas kuriančių įmonių nutiesti, bet ir sodų gatvėms registruoti ir remontuoti. Ministerijos atstovas priminė, kad 2014–2020 m. ES finansinio etapo lėšos automobilių keliams jau baigiamos panaudoti.

Pasak G.Vaitkevičiaus, pagal investicijas į kelius, Kaunas, Kauno rajonas atrodo gerai: "Aplink Kauną įgyvendinami didžiuliai Valstybinės reikšmės kelių projektai. Tai – ir "Via Baltica" atkarpos, vedančios nuo Kauno į Marijampolę rekonstrukcija. Kitas dalykas – suplanuota ir A1 atkarpos, einančios pro Kauną, rekonstrukcija. Projekte numatyta kitais metais 15 mln. eurų skirti Kleboniškio pirmajam tiltui statyti. Tai būtų pirmasis šio projekto etapas: šiam projektui penkerius metus iš eilės numatoma skirti po maždaug 20 mln. eurų."

Svarbu ne tik LEZ

Jei visos procedūros vyks sklandžiai, jungtį nuo Sergeičikų kaimo iki Terminalo gatvės susikirtimo su A6, kur LAKD planuoja dviejų lygių sankryžą, mes įrengsime per 2019 m.

V.Makūnas džiaugėsi susitikime išgirdęs aiškius terminus, kada prasidės seniai laukti darbai: "Domeikavos seniūnijoje įsikūrusioje Kumpių industrinėje zonoje veikia maždaug 60 įmonių, kurios jau dešimt metų laukia patogesnio įvažiavimo. Giraitės gyventojai taip pat jaučiasi nepatogiai ir nesaugiai. Kitas dešimties metų senumo projektas susijęs su Kauno LEZ ir Karmėlavos seniūnija, tai – LEZ jungtis su A6 ir A1 keliais. Įvardyti ir terminai žiedinei sankryžai ties Akademija įrengti, sužinojome, kad rekonstruojant Šakių plentą bus tiesiamas pėsčiųjų bei dviračių takas iki Kačerginės. Buvome patikinti, kad kitais metais atsiras ir dviračių tako jungtis ties K.Veverskio tiltu prie Raudondvario."

Pasak mero, susitikime išsiaiškinta ir kad Kauno LEZ jungties su A6 keliu įrengimo darbai guls ant savivaldybės pečių. "Jei visos procedūros vyks sklandžiai, jungtį nuo Sergeičikų kaimo iki Terminalo gatvės susikirtimo su A6, kur LAKD planuoja dviejų lygių sankryžą, mes įrengsime per 2019 m. Tada sunkiajam transportui, vykstančiam ir į LEZ, ir į Kauno oro uostą, nereikėtų važiuoti per Ramučius. Taip verslui sukursime palankesnes darbo sąlygas, o gyventojams pagerinsime gyvenimo kokybę. Esame pažadėję, kad sunkiuoju transportu pasiekti A1 ir A6 kelius bus galima saugiai, nevažiuojant per gyvenvietę", – komentavo situaciją V.Makūnas.

Artimiausiu metu Kauno rajono vadovai planuoja dar vieną susitikimą su LAKD direktoriumi, kurioje aptartų minėtos jungties įrengimo darbų eigą. Kelių infrastruktūros gerinimo klausimus, ypač – susijusius su Kauno LEZ, savivaldybės atstovai planuoja aptarti ir lapkritį vyksiančiame susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu.

"Gerinti kelius labai svarbu – su transporto problemomis susiduria ir verslininkai, ir miesto, užmiesčio gyventojai, važiuodami į darbą ir iš jo. Siekiame, kad klausimai būtų sprendžiami kompleksiškai. Sutarėme, kad vėl rinksimės kovo ar balandžio mėnesį, ir pažiūrėsime, kaip sekasi įgyvendinti šiandien duotus pažadus", – sakė vienas iš susitikimo iniciatorių Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.