Triukšmo prevencija

Miesto politikai patvirtino dešimtis gamtos ir aglomeracijos zonų, kuriose ribojamas garso lygis. Šios zonos apima parkus, įvairius Kauno žaliuosius plotus, upių pakrantes ir pan.

Miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė dienraščiui aiškino, kad tyliosios zonos patvirtintos vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu.

„Tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, pramonės ar kitų mechanizmų skleidžiamo triukšmo ir buitinės veiklos, kaimynų ar lankytojų keliamo, rekreacinės veiklos triukšmo. Jos nustatomos, kad objektų planavimo ir derinimo etape būtų atsižvelgta į tai, kad tai tylioji gamtos zona, kurios neturėtų paveikti naujai planuojama ūkinė-komercinė veikla ar kita veikla“, – tokių zonų reikšmę aiškino M. Labašauskaitė.

Ji teigė, kad, remiantis kitų Europos miestų patirtimi ir Kauno miesto strateginio triukšmo kartografavimo rezultatais, buvo pasiūlyti du pagrindiniai tyliųjų zonų kūrimo Kauno aglomeracijoje kriterijai. Mažas triukšmo lygis, kai tyliosiomis zonomis turėtų būti pasirinktos teritorijos, kuriose aplinkos triukšmo lygis yra santykinai žemas, palyginti su kitomis miesto dalimis.

Kitas kriterijus – tinkamumas atsipalaiduoti. „Atrinktos teritorijos turėtų būti tinkamos gyventojų poilsiui ir atitrūkti nuo neigiamo triukšmo poveikio. Tai gali būti susiję su tokiais veiksniais kaip žaliosios erdvės, parkai arba gyvenamosios zonos, kuriose eismas yra minimalus“, – nurodė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Be to, tyliosioms gamtos zonoms nustatyti buvo naudojama informacija apie esamą žemės naudojimo paskirtį ir būdus. „Šioms tyliosioms zonoms priskirtos parkų, miškų, šilų teritorijos ir kitos žaliosios zonos, kurioms būdingas palyginti nedidelis triukšmo lygis. Jos suteikia gyventojams galimybę atsipalaiduoti, užsiimti mėgstama veikla, leisti laiką gamtoje būnant atokiau nuo miesto triukšmo“, – teigė M. Labašauskaitė.

Iš viso Kaune nustatyta aštuoniolika tyliųjų gamtos zonų, kurių bendras plotas – 1 182 ha. Pagal projektą šiose zonose triukšmo rodiklis negali viršyti – 50 dB. Kadangi dauguma tyliųjų zonų yra miesto parkuose, papildomų priemonių, slopinančių triukšmą, įrengti neketinama. Be to, tai neturės jokios įtakos lankymui, mat šios zonos ir toliau bus laisvai prieinamos miestiečiams.

„Tyliosiose gamtos zonose nustatytos buferinės zonos nuo valstybinės reikšmės kelių, pagrindinių gatvių, geležinkelio, kuriose triukšmo lygis didesnis negu atokiau nuo šių triukšmo šaltinių esančiose tyliosios gamtos zonos dalyse“, – pridūrė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Skundai: kauniečiai nesiliauja skųstis dėl motociklų keliamo triukšmo. / E. Šemioto nuotr.

Pagrindiniai šaltiniai

„Kauno diena“ paprašė įvertinti, kas mieste kelia didžiausią triukšmą ir kurios Kauno vietos laikomos pačiomis triukšmingiausiomis.

„Kauno mieste pagrindiniai triukšmo šaltiniai išlieka tie patys, t. y. kelių transporto, pramonės objektų ar geležinkelių keliamas triukšmas. Triukšmingiausios vietos – pagrindinių kelių ir gatvių prieigos, pramoninės zonos, geležinkelio prieigos“, – komentavo M. Labašauskaitė.

Ji nurodė, kad miestas šiose triukšmingose vietose suplanavęs įvairių priemonių, kurios turėtų padėti slopinti garsus. Štai, pavyzdžiui, dabar statomas Pietrytinis aplinkkelis sumažins transporto keliamą triukšmą Petrašiūnuose ir Amaliuose. Kėdainių tiltas sumažins automobilių srautus Vilijampolėje ir centrinėje Kauno dalyje, tad mažės ir triukšmo tarša. Plane numatyta tiesiant naujus kelius ar rekonstruojant gatves naudoti specialų mišinį, kuris taip pat padeda slopinti triukšmą. Be to, ties judriomis eismo arterijomis suplanuota įrengti triukšmą mažinančias akustines sieneles.

Egzistuoja problema

Nors Kaunas siekia mažinti triukšmą, kauniečiai nesiliauja skųstis dėl momentinio triukšmo, kurį dažniausiai sukelia motociklų ir mopedų vairuotojai, specialiai paspaudžiantys greičio pedalą, kad važiuojant triukšmas būtų dar didesnis.

„Centre naktį miegoti negalima, vaikai atsikelia, nes kai užriaumoja, visos gatvės skamba. Galėtų pastatyti kelio ženklus, kad tam tikru paros metu motociklais važinėti centre negalima, ir sumažėtų tokių chamų“, – kalbėjo vienas kaunietis, kartais iš terasos filmuojantis važiuojančius motociklininkus ir mopedų vairuotojus. Ne apie vieną tokį triukšmaujantį vairuotoją jis jau pranešė policijai.

Tyliosiose zonose triukšmo rodiklis negali viršyti 50 dB.

Tačiau motociklų keliamo triukšmo neapsikenčia ir kitų Kauno mikrorajonų gyventojai. Miegamuosiuose rajonuose yra ta pati problema. „Jei tik ilgesnė gatvė, lekia tie motociklai kaip akis išdegę, garsas būna didžiulis. Kartais dar specialiai spaudžia greičio pedalą, vienas su kitu lenktyniauja. Per tokius neįmanoma pailsėti“, – sakė kita dienraščio skaitytoja.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja „Kauno dienai“ teigė, kad šią problemą miestas žino ir glaudžiai bendradarbiauja su policijos pareigūnais, kurie pagal jiems priskirtą kompetenciją atlieka greičio kontrolės keliuose ir gatvėse funkcijas.

„Kauno miesto savivaldybė yra nupirkusi ir perdavusi policijos pareigūnams triukšmo matavimo prietaisą, kurį jie naudoja tikrindami motociklų ir automobilių keliamo triukšmo kontrolę dalyvaujant eisme. Be to, policijos pareigūnai naktį naudoja kilnojamuosius greičio matuoklius tose gatvėse, dėl kurių dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad jose dideliu greičiu važiuoja motociklai ar kitos transporto priemonės.

Svarstome ir kitų priemonių taikymo galimybes naktį, siekdami gatvėse sutramdyti nedrausmingus vairuotojus, kurių veiksmai sukelia didesnį triukšmą“, – komentavo M. Labašauskaitė.