Kauno rajone, Zapyškio seniūnijoje, Drapakampio miške, penktadienį pašventinta atstatyta Papiškės–Novos partizanų žeminė. Iškilmėse dalyvavo 1945 m. sužeistas ir tame bunkeryje slapstęsis partizanas, Laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys, slapyvardžiu Uosis. Šalia šios žeminės žuvo jo tėvas su bendražygiu.

Anot V.Balsio, 1945 m. Lietuvos miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų, kurie stojo į kovą su okupantais. Aktyvus pasipriešinimas truko beveik dešimtmetį, o paskutinis partizanas žuvo 1965 m. Šiame kare po karo žuvo daugiau nei 20 tūkst. partizanų, kurių dauguma – jauni vyrai.

Sovietmečiu V.Balsys pastatė atminimo kryžių prie Papiškės–Novos žeminės, kurioje 1944–1945 m. slapstėsi 19 partizanų. Žeminė buvo atstatyta 2002 m., tačiau per dešimtmetį ji, veikiama drėgmės, sugriuvo. Ežerėlio girininkijos girininko pavaduotojo Vyto Sinkevičiaus ir Ežerėlio seniūno Gedvydo Celiešiaus iniciatyva istorinis objektas buvo atstatytas. Tikimasi, kad dabar jis turėtų išsilaikyti porą dešimtmečių, nes sutrūnijusios medinės žeminės konstrukcijos pakeistos iš Mauručių atvežtais gerai impregnuotais mediniais pabėgiais. Atstatant žeminę ypač nuoširdžiai talkino Dubravos eksperimentinė miškų urėdija ir šauliai.

"Mūsų pareiga – saugoti ir puoselėti tautos istoriją", – teigė Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės 9-osios Kauno rajono kuopos vadas G.Celiešius.

Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai, Kauno rajono savivaldybės vadovai, Zapyškio ir Ežerėlio seniūnijų, Lietuvos šaulių sąjungos, vietos bendruomenės ir kitų organizacijų atstovai. Buvo gausu jaunimo.

Kai moksleivių Unutės Uselytės ir Augustino Bučio pasiteiravome, ar jie savo noru atvyko į tokį rimtą renginį, jaunuoliai nustebę atsakė: "Žinoma. Juk mes iš Juozo Lukšos – vieno garsiausių Lietuvos partizanų – gimnazijos, o mūsų seneliai ir proseneliai vienaip ar kitaip buvo kovų už Lietuvos laisvę dalyviai."

Pakalbintas žilagalvis renginio dalyvis Andrius Mitkus teigė: "Mūsų šeima gyveno Pirmuosiuose Girininkuose, tad turėjo ryšių su šioje vietoje veikusiais partizanais. Aš, būdamas berniukas, netiesiogiai dalyvavau pasipriešinimo kovose – paimdavau miške iš man žinomų vietų partizanų raštelius ir pernešdavau juos į kitą slaptą vietą. Tokiu būdu atlikau paštininko tarp partizanų buveinių pareigas, bet į jų bunkerį pirmą kartą įžengiau tik prieš dešimtmetį, kai jis buvo atstatytas."

Pašventinęs žeminę, buvęs Lietuvos kariuomenės kapelionas Alfonsas Bulota pasakė: "Nėra didesnės aukos, kaip gyvybę už kitus atiduoti."

Šių metų birželį Papiškės–Novos partizanų stovyklavietė įrašyta į Kultūros vertybių registrą.