- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liepos 18 d. Seimas įtvirtino galimybę ir nustatė sąlygas, kada ir kaip mūsų šalyje būtų galima atsisakyti atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių (MBA). Politikų teigimu, tokį žingsnį būtų galima žengti, kai savivaldybės gyventojų dėka pasieks pakankamą atliekų rūšiavimo lygį ir nebereikės antrinio rūšiavimo šiuose įrenginiuose. Tuomet iš gyventojų surinktos atliekos iš karto būtų gabenamos deginti. Ką apie tokį žingsnį mano šiųmetinis prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas, buvęs ilgametis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius, Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Algirdas Reipas?
– Ar šis sprendimas, jūsų nuomone, yra ydingas? Jei taip, kodėl?
– Šiuo metu tiek Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ), tiek kitos panašios jėgainės Lietuvoje dirba visu pajėgumu ir negali priimti deginti daugiau atliekų. Degintinų atliekų kiekiui regionams yra nustatytos kvotos – Kauno regionui skiriama tik 66 tūkst. t. Lietuvos regioninių centrų asociacija Aplinkos ministerijai yra išreiškusi susirūpinimą dėl to, kad centrai nebegali panaudoti visų energijos gamybai tinkamų atliekų ir yra priversti atliekas šalinti sąvartynuose bei mokėti beveik 100 eurų už toną siekiančius sąvartyno mokesčius į valstybės biudžetą, taip didinant atliekų tvarkymo kaštus ir rinkliavas gyventojams.
Atsisakius MBA apdorojimo, Kauno regione atliekų tvarkymo kaštai padidėtų 4 mln. eurų arba apie 10 eurų kiekvienam gyventojui per metus, nes apie 84 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų vėl tektų šalinti Lapių ir Kėdainių sąvartynuose.
Grėsmė: pasak A. Reipo, tik deginant ir šalinant atliekas nei Kauno regionas, nei Lietuva negalėtų įvykdyti komunalinių atliekų perdirbimo ir šalinimo užduočių. Asmeninio archyvo nuotr.
Tik deginant ir šalinant atliekas nei Kauno regionas, nei Lietuva negalėtų įvykdyti komunalinių atliekų perdirbimo ir šalinimo užduočių ir vien Kauno regionui grėstų kasmet sumokėti milijonines baudas ES, kurios turėtų būti padengiamos iš savivaldybių biudžetų.
Su mišriomis komunalinėmis atliekomis į MBA yra atvežamos pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos, beveik visas jas būtų galima atskirti ir perdirbti, jeigu gamintojai ir importuotojai tai finansuotų ir jos būtų reikalingos pakuočių atliekų užduotims vykdyti. Taip būtų galima papildomai perdirbti 37 tūkst. t pakuočių ir antrinių žaliavų. Dabar kaltinama, kad MBA atskiria tik 4–5 proc. antrinių žaliavų, bet priežastis yra visai kita, nes atskiriama tik tai, ką galima parduoti ir už ką moka gamintojai ir importuotojai.
– Kokie atliekų kiekiai per metus susidaro Kauno rajone ir regione? Kokie jų šalinimo privalumai ir trūkumai?
– Kauno rajone susidaro 30 tūkst., o regione – apie 150 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų. Tai didžiuliai kiekiai, nes rūšiuojamasis surinkimas Kauno regione yra neefektyvus ir siekia 30 proc., esame visų Lietuvos savivaldybių sąrašo gale. Gamintojai ir importuotojai delsia įdiegti rūšiuojamąjį surinkimą pas juridinius asmenis, dažninti pakuočių atliekų surinkimo grafikus, kad surinktume bent 100 kg pakuočių ir antrinių žaliavų vienam gyventojui per metus. Tai dar labiau žlugdo rūšiavimo apimtis ir demoralizuoja rūšiavimą gyventojų akyse.
Beveik visi galutinio atliekų sutvarkymo įrenginiai Kauno regione yra Kauno rajono savivaldybėje arba esame jų įtakos zonoje, todėl patiriame šių įrenginių veiklos arba netinkamo veikimo padarinius. Bendrai veikdami ir savo asmeniniu pavyzdžiu siekiame paskatinti visas regiono savivaldybes kuo efektyviau rūšiuoti pakuotes ir antrines žaliavas, diegti maisto surinkimo sistemas, statyti maisto apdorojimo įrenginius. Tai padėtų mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius, Kauno MBA apkrovimą ir įtaką aplinkai.
Atliekų šalinimas turi būti praeitis ir neturime gąsdinti Lapių ir aplinkinių seniūnijų gyventojų atliekų šalinimo renesansu.
– Kaip Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos atsilieps Kauno rajono gyventojams? Kas keisis?
– Valstybei teks atsisakyti kainų reguliavimo sistemos, negalės funkcionuoti kainų solidarumo principas. Kauno rajono gyventojams brangs atliekų tvarkymas, tačiau mes bet kokiu atveju priešinsimės atliekų šalinimui Lapių sąvartyne ir pavojingų atliekų deginimui KKJ.
– Kokios grėsmės ar nepatogumai kiltų žmonėms, gyvenantiems Lapių sąvartyno ir KKJ kaimynystėje?
– Lapių sąvartynas nėra guminis, o aplinkinių gyventojų kantrybė – ne begalinė, tad tai sukeltų labai rimtų tiek aplinkosauginių, tiek socialinių problemų. Kauno rajono gyventojai, kurie gyvena Lapių regioninio sąvartyno įtakos zonoje, pajustų ryškų gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Į KJ tektų vežti neapdorotas atliekas, kuriose liktų ir pavojingų atliekų (baterijų, akumuliatorių, elektronikos, cheminių medžiagų taros ir t. t.), kurios dabar atskiriamos MBA. Tad Kauno rajono gyventojai, kurie gyvena KGJ įtakos zonoje, pajustų stipriai išaugusią psichologinę įtampą ir baimę.
– Kokios įtakos įstatymo pakeitimai turėtų Kauno rajono savivaldybei?
– Dabar Kauno rajono savivaldybė komunalinių atliekų tvarkymo sistemą kuria bendradarbiaudama su kitomis regiono savivaldybėmis, dalydamasi su jomis ir džiaugsmais, ir rūpesčiais. Gal sekasi ir ne visiškai taip, kaip norėtume, tačiau kartu augame ir tikrai šiemet priėmėme visus reikalingus sprendimus, kad MBA įrenginiai pradėtų veikti saugiai ir nekeltų neigiamos įtakos nei aplinkai, nei gyventojams. Numatytos konkrečios priemonės, Kauno RATC skirtas reikiamas finansavimas ir investicijos. Tikimės, kad ir toliau visos savivaldybės elgsis solidariai, atsakingai ir negriaus regioninės atliekų tvarkymo sistemos.
Vis dėlto kuriame konkrečius planus, kaip galėtume savarankiškai tvarkyti atliekas, sieksime tai daryti geriausiais būdais ir geriau už kitus.
Kiekis: Kauno rajone susidaro 30 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų. Eitvydo Kinaičio nuotr.
– Kokias alternatyvas ir problemos sprendimo būdus siūlote jūs?
– Gerinti rūšiuojamąjį surinkimą Kauno regione, kuris yra vienas blogiausių Lietuvoje ir nesiekia 30 proc. nuo bendro komunalinių atliekų kiekio. Tai yra esminė priežastis, kodėl taip apkrauti MBA įrenginiai ir situacija visai negerėja.
Reikia kuo greičiau diegti maisto atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, statyti maisto apdorojimo įrenginius, dėl didžiulio biologinių atliekų kiekio MBA įrenginiuose tai – viena pagrindinių kvapų susidarymo priežasčių.
Jau numatyta biologinio apdorojimo įrenginiuose atsisakyti apdoroti 0–20 mm frakcijos mineralines atliekas, esančias mišriose komunalinėse atliekose. Tai leistų sumažinti biofiltro apkrovimą, cheminių medžiagų naudojimą oro valymo procese ir kvapai visiškai išnyktų.
Nuo 2027 m., kai ES nepripažins perdirbimu biologinių atliekų, išskirtų iš mišrių komunalinių atliekų apdorojimo, procesų, reikia atsisakyti kompostavimo MBA įrenginiuose, bet, panaudojant tuos pačius įrenginius, džiovinti biologines atliekas ir jas naudoti energijai gaminti kaip kaloringą žaliavą. Tai leistų nesuskaidyti organinės medžiagos, nesukurti emisijų ir nereikėtų jų valyti, susidarytų mažesnis degių atliekų kiekis, nereikėtų biologinių atliekų šalinti Lapių sąvartyne.
Esame tikri, kad tiek jau priimti dalininkų sprendimai, tiek pateikti pasiūlymai visiškai eliminuotų MBA įtaką aplinkai, atkurtų gyventojų pasitikėjimą. Turėtume pigesnę ir efektyvesnę atliekų tvarkymo sistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?14
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu66
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai16
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime23
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)27
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?2
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...
-
Piligriminės kelionės pamokos ir atradimai6
Visuomenininkas ir verslininkas Gintautas Labanauskas su Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros parapijos bendruomene pasidalijo įspūdžiais iš piligriminės kelionės. ...
-
Patiklumo epidemija: kaunietis sukčiams nepagailėjo 700 tūkst. eurų33
Patiklumo epidemija gyventojams atsieina jų santaupas. Kasdien dėl to šalies policija pradedama net po devynis ikiteisminius tyrimus. Toks tyrimas vykdomas, jeigu prarasta suma viršija 165 eurus. Į mažesnių nuostolių patyrusius gyventojus t...
-
„Kauno sporto apdovanojimai 2024“: laukiama sporto favoritų nominacijų
Septintą kartą skelbiami geriausių Kauno miesto atletų, komandų, trenerių, sporto renginių ar naujai sužibėjusių talentų rinkimai. ...
-
Ketvirtadienio vakarą į Kauną pasibeldė žiema2
Ketvirtadienio vakarą Kaune ėmė kristi snaigės. Jos priminė, kad žiema – ne už kalnų. ...