Tarsi kalneliai

Vien patikslindamas 2017 ir 2019–2020 m. metines pajamų deklaracijas, jose V. Labanauskas deklaravo daugiau kaip 0,5 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau už 2021-uosius jau sumokėjo vos kiek daugiau nei 13 tūkst. eurų.

Spaudos konferencijoje paklaustas apie tai, politikas neslapukavo, kad užsiima kriptovaliutų verslu. Sprendžiant pagal „Kauno dienos“ turimus dokumentus ir mokesčių sumą, šiam kriptovaliutomis prekiaujančiam kauniečiui bent iki pernai gerai sekėsi.

Labai kvaila būtų tikėti, kad man vieninteliam taip atsitiko.

Viešai paklaustas, kas nutiko, kad taip drastiškai sumažėjo sumokamų mokesčių suma, V. Labanauskas teigė, jog sugebėjimai ir intuicija jo neapleido ir dabar, tačiau šiemet jis esą susidūrė su bendrovės „Bifinity“ savivale.

Lietuvoje veikianti bendrovė „Bifinity“ viename savo pranešimų nurodo, kad „aptarnauja didžiausios pasaulio kriptoturto bendrovės „Binance“ ekosistemą ir jos klientams padeda konvertuoti įprastinius pinigus į ir iš kriptovaliutų“.

Nurodoma, kad „Bifinity“ verslo modelis sujungia įprastinių finansinių paslaugų tiekėjus su „Binance“.

Dingo 5,4 mln. eurų?

Prekiauti kriptovaliutomis prieš penkerius metus pradėjęs V. Labanauskas atrado aukso gyslą, tačiau šių metų balandį ji buvo atkirsta. Iki tol kaunietis, galėjęs laisvai disponuoti turimomis lėšomis, susidūrė su ribojimais.

„Galėjau prisijungti prie keityklos, prekiauti, bet naudotis savo turtu: jį iškeisti į eurus, persivesti arba iškeisti į kitą sistemą – negalėjau. Buvo apribotos mano teisės. Galiu daryti, ką noriu, bet neturiu realios naudos iš savo turto. Tai tas pats, kaip įsigyti automobilį, bet iš tavęs atima raktelius. Automobilis kaip ir tau priklauso, bet negali juo naudotis. Tokia situacija tęsėsi pusmetį. Pastaruosius du mėnesiu jau esu apskritai apribotas nuo sąskaitos, negaliu net prisijungti. Nežinau, ar mano pinigai dar egzistuoja, ar ne“, – „Kauno dienai“ sakė V. Labanauskas.

Verslininkas neslėpė, kad sąskaitoje turėtų būti milijoninė suma: spalį „Bifinity“ platformoje jis turėjo kiek daugiau nei 206 tūkst. eurų, o bendra suma kartu su kriptovaliuta – 5,4 mln. eurų. Prekyba kriptovaliutomis buvo pagrindinis V. Labanausko pajamų šaltinis.

Mokesčius nuskaičiavo

„Kauno dienos“ paklaustas apie teisėsaugininkų pradėtą tyrimą, V. Labanaukas neneigė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Bifinity“ galimai padarytų nusikalstamų veikų – jam priklausančių lėšų užvaldymą.

Beje, negalėdamas prieiti prie savo turto, jis vis tiek buvo įpareigotas susimokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka, Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva, buvo išieškota: 654 tūkst. eurų, iš kurių 77 tūkst. eurų – GPM delspinigių.

Tai buvo padaryta, kai V. Labanauskas dar galėjo matyti balansą „Bifinity“ platformoje. Tokios išvadą verslininkas padarė, nes galutinė suma vieną dieną sumažėjo tiek, kiek buvo susidariusi mokestinė nepriemoka, kurios negalėjo susimokėti gera valia, nes neturėjo prieigos prie savo lėšų. Tik pažiūrėti tarsi per stiklą.

V. Labanausko nuomone, dėl „Bifinity“ kaltės jis negalėjo ne tik laiku ir tinkamai įvykdyti prievolę valstybei, bet ir patyrė nuostolių. Nepriemokos išieškojimas buvo perduotas antstoliui, o jo paslaugos privaloma tvarka kauniečiui atsiėjo apie 26 tūkst. eurų. „Jau nekalbu apie tai, kiek praleidau potencialių uždarbio galimybių“, – pridūrė vyras.

Atsakas – tyla

Jis teigė, kad nesklandumų, dirbdamas su „Bifinity“, patyrė ir anksčiau.

„Kodėl likau? „Binance“, valdanti Lietuvoje įkurtą UAB „Bifinity“, valdo 40 proc. pasaulinės prekybos kriptovaliutomis. Nėra jos pakaitalo. Tokia rinka. „Binance“ yra didelė birža, norėjau su jais palaikyti gerus santykius. Tačiau jie vis tempia gumą. Vidinėje sistemoje vis atrašydavo, kad mano klausimas yra žinomas. Pateikiau apie 30 užklausų per jų sistemą, du adresuotus laiškus į Vilnių, du adresuotus laiškus į Honkongą. Į nė vieną laišką, užklausą neatsakė. Tai yra grubus reguliacinis pažeidimas“, – teigė kaunietis.

„Binance“ leido antstoliui nuskaičiuoti pinigus nuo mano sąskaitos ir tai implikuoja, kad jie yra uždirbti teisėtai“, – pridūrė V. Labanauskas. Jam yra šmėstelėjęs ir toks variantas, kad galbūt Lietuvoje samdyti darbuotojai savo nuožiūra surezgė planą nusavinti jo pinigus.

Kiek spėjo išsigryninti?

V. Labanauskas pastebėjo, kad jo teisės naudotis savo turtu apribojimas sutapo su laikotarpiu, kai ėmėsi aktyvios diversifikacijos. „Iki užpernai ilgą laiką nedisponavau savo turtu, neleidau jo. Paskui nusprendžiau investuoti į kitas įmones. Kai pradėjau grynintis pinigus, kai iš „Binanco“ ekosistemos pradėjo išeiti milijonai, jie gal pabūgo ir apribojo mano turtines teises. Tai valstybė valstybėje. Jie neturi analogų. Nežinojau, kas vyksta. Kažkas nutiko, o gal tai yra pinigų nusavinimas“, – svarstė kaunietis.

Pasiteiravome, kiek spėjo išsigryninti? „Sunku pasakyti. Tačiau tai bus milijoninės sumos. Reikia žiūrėti. Ilga istorija. Visi tie dalykai prasidėjo, kai pradėjau atidžiau žiūrėti. Jie yra ypač stipri kontora, turi didelę galią kriptovaliutų ekosistemoje. Turi savo valiutą, savo keityklą, savo infrastruktūrą“, – kalbėjo V. Labanauskas.

Šiuo metu jis ne tik negali naudotis savo pinigais, bet ir negali suskaičiuoti visos mokėtinos GMP sumos už pernai metus. „Negaliu pamatyti savo prekybinės istorijos. Esu visiškai apribotas nuo jų buhalterinės sistemos. 13,8 tūkst. eurų, kuriuos nurodžiau deklaracijoje, yra mokesčiai už gautus dividendus iš kitų įmonių“, – pridūrė verslininkas, retoriškai klausdamas, kiek dar yra tokioje padėtyje atsidūrusių žmonių.

„Labai kvaila būtų tikėti, kad man vieninteliam taip atsitiko“, – svarstė kaunietis.

Lietuvos bankas neprižiūri

„Binance“ ir „Bifinity“ atstovai į „Kauno dienos“ užklausas neatsakė, komentarų dėl situacijos nepateikė. „Bifinity“ atstovai atsiliepę telefonu užklausą paprašė atsiųsti pakartotinai, tačiau atsakymų nesulaukta.

Dominuoja:  „Bifinity“ verslo modelis sujungia įprastinių finansinių paslaugų tiekėjus su „Binance“. (binance.com nuotr.)

Lietuvos banko atstovai „Kauno dienai“ nurodė, kad neįpareigoti prižiūrėti kriptovaliutų bendrovių, tačiau pateikė platesnį komentarą šia tema.

„UAB „Bifinity“ veikla yra susijusi su kriptoturto operacijomis, tai nėra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis. Tiek Lietuvos bankas, tiek tarptautinės finansų institucijos yra ne kartą įspėjusios gyventojus dėl operacijų su kriptoturtu keliamų rizikų. Viena iš jų – galimi keblumai mėginant išsigryninti kriptoturtą į tradicines valiutas“, – nurodė Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas ir pridūrė, kad šių metų lapkritį įsigaliojo griežtesni reikalavimai kriptoturto keitykloms, susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, nuosavo kapitalo reikalavimais ir kitais aspektais.

Papildyta. Po šios dienraščio „Kauno diena“ publikacijos V. Labanauskui buvo atnaujinta prieiga prie minėtų sąskaitų, bet bendrovė nurodė vienašališkai nutraukianti su juo sutartį ir davė šiek tiek laiko persivesti sąskaitose sukauptą turtą.

Pabandymui kaunietis persivedė 1000 iš 200 tūkst. eurų. Pavyko. Tačiau staiga, pasakojo V. Labanauskas, ši galimybė dingo. Atėjo pranešimas, kad likę eurai bendrovės sprendimu bus konvertuoti į jos kriptovaliutą. Kodėl tai nuspręsta be jo sutikimo ir, tikėtina, ne jam palankiu kursu? „Absoliuti nesąmonė. Tai yra mano turtas, ir tai yra mano teisė atgauti visą turtą tokia forma, kokia turėjau iki prieigos prie sąskaitų apribojimo“, – komentavo vyras.

Kodėl jis turėtų užsikrauti sau prievolę ieškotis finansų įstaigą, kuri priimtų šią kriptovaliutą, kad galėtų ją persivesti iš uždaromos sąskaitos, kai eurais tą padaryti būtų kur kas paprasčiau ir mažiau nuostolių?