Rytų krikščionių Velykos švenčiamos ir Kaune

„Christos voskrese!“ („Kristus prisikėlė!“), – senąja slavų kalba gerąją žinią tikintiesiems šiąnakt po vidurnakčio dviejose Kauno šventyklose skelbė Rytų krikščionių bažnyčios dvasininkai – raudonos ir aukso spalvos rūbais pasipuošę stačiatikių šventikai ir juodais rūbais vilkintys sentikių ganytojai. Stačiatikiai gerąją žinią išgirdo skelbiamą visiems susirinkusiems šventykloje bendrai, sentikių cerkvėje dvasiškis ją skelbė prieidamas prie kiekvieno tikinčiojo.

Nežiūrint apeigų skirtumų, ir Velykas Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvėje pažymėjusių sentikių, ir Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai sobore besimeldusių stačiatikių atsakymas į žinią apie Dievo sūnaus pergalę prieš mirtį toks pats – „Tikrai prisikėlė!“.

Pamaldos abiejose šventyklose prasidėjo vakar vakare ir tęsėsi iki ryto. Jose dalyvavo virš poros šimtų sentikių ir dar daugiau stačiatikių. Sekmadienį tikintieji jau ne taip gausiai renkasi į Velykų dienos mišias.

Šį sekmadienį Kristaus Prisikėlimą švenčia ir Graikų apeigų katalikai (unitai). Nors ši bendruomenė Lietuvoje gyvuoja seniai, Kaune unitai savo šventyklos neturi.

Šv. Velykas krikščionys kasmet pažymi skirtingomis dienomis. Laikomasi taisyklės – Velykos švenčiamos artimiausią mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Taip nutarta buvo pirmajame Visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje (dabartinėje Turkijos teritorijoje). Rytų apeigų krikščionys laikosi šios taisyklės, tačiau jie vadovaujasi ne pasaulyje labiausiai įsigalėjusiu Grigaliaus, o senuoju Julijaus kalendoriumi. Todėl dažnai Vakarų ir Rytų krikščionių šv. Velykų data nesutampa.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių