Ėjo vedini smalsumo

Tarsi sekmadienio šv. Mišių į bažnyčią,  šeštadienį miestiečiai traukė „Ąžuolyno“ bibliotekos link. Vieni knygų, kiti – iš smalsumo. Kaunietė Viktorija nosį tądien kyštelėjo tik į pirmąjį aukštą. Jei ne prieš kelias dienas suplanuotas susitikimas su bičiule, moteris būtų įsitaisiusi trečiojo aukšto parko skvere ir praleidusi ten valandėlę.

„Autobusas tuoj atvažiuos. Ateisiu kitą dieną. Skaičiau, kad po renovacijos čia galima rasti daug įdomių dalykų, ne tik gerų knygų. Pirmas įspūdis labai geras, o dar tiek daug nepamačiau“, – į laikrodį žvilgčiojo Viktorija. 

Į biblioteką užsukęs tam, kad užsakytų vartotojo kortelę sūnui, kaunietis Robertas suprato, kad greit iš čia neišeis. Vienoje lentynoje radęs laisvą sėdimą vietą, o kitoje – patikusią knygą, vyras čia planavo užtrukti. 

„Kalbėjau su bibliotekininkėmis. Pasirodo, trečiame ir ketvirtame aukštuose galima rezervuoti darbo kambarius ir kelias valandas juose būti nemokamai. Tikrai išbandysiu šią paslaugą, nes turiu galimybę dirbti ofise arba namuose. Pastarieji kartais pabosta, o bibliotekoje kažkokia gera aura jaučiasi. Labai patrauklus vaizdas“, – Robertas gyrė visus dirbusius prie projekto. 

Regimanto Zakšensko nuotr.

Dėmesys vaikams

Eglė, Gediminas ir mažasis Motiejus šeštadienio rytą taip pat užsuko į „Ąžuolyno“ biblioteką. Nors šeimai arčiau šalia namų esantis Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinys,  smalsumas nugalėjo. 

„Esu istorikas, todėl iki renovacijos į biblioteką užsukdavau dažnai. Buvo įdomu pažiūrėti, kaip ji atrodo dabar. Suprantu, kad bus orientuojamasi į įvairesnes grupes, todėl tikiuosi, kad rasime kažką ir tokiems mažuliukams“, – į už save didesnę knygą laikantį sūnų Motiejų dirstelėjo Gediminas.   

Nors įprastai savaitgaliais mėgsta ilgiau pasivartyti lovoje, šį šeštadienį kaunietei Armandai to daryti neleido dvi jos atžalos. Per skubėjimą moteris net nespėjo išgerti kavos puodelio, užtai karštu gėrimu galėjo pasimėgauti bibliotekoje.

„Vakar užsiminiau, kad galbūt eisime į biblioteką, nes ji visai šalia mūsų namų. Maniau, užmirš, bet iš pat ryto sulaukiau klausimo, kada eisime“, – dviejų vaikų mama nesigailėjo anksti kėlus. 

Vedžiojama ekskursijų vadovės, moteris ne tik susipažino su jaunųjų skaitytojų erdvėmis, bet ir rado laiko sau.  

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Vartė gyvąsias knygas“

Ne vieną bibliotekos svečią suintrigavo socialinis renginys „Gyvosios knygos“, kurio idėja atkeliavo iš Skandinavijos. Principas labai paprastas – skaitytojai vietoje knygų gali bendrauti su skirtingais žmonėmis: pareigūnais, menininkais, verslininkais, savanoriais ar tiesiog svajotojais. 

„Viskas labai paprasta. Išsirenkate knygą, suplanuojate laiką, skaitote ir nevėluojate  grąžinti“, – prieš pradedant skaitymo seansą, besišypsanti bibliotekininkė visus susidomėjusius kvietė pasivaišinti balinta gilių kava ir šokoladiniu sausainiu su jūros druska. 

Bibliotekos lankytojai buvo kviečiami ne tik skaityti, bet ir patys tapti gyvosiomis knygomis. Drąsiausieji galėjo sėsti ant laisvo suolelio ir pasakoti savąsias istorijas. Kino gerbėjų laukė Mindaugo Survilos filmas „Sengirė“, o geradarių – kraujo donorystės stotelė ketvirtame aukšte. 

„Būčiau žinojęs iš anksto, būčiau pasiruošęs, dabar, deja, negaliu“, – ilgaplaukis vaikinas skėstelėjo rankomis ir įsitaisė vienoje iš trijų masažinių kėdžių „Poilsio“ oazėje.