„Šią nominaciją gavome ne už kažkokius įsipareigojimus kažką padaryti ateityje, bet už tai, ką jau esame padarę“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Jis pabrėžė, kad visos nominuotos teritorijos jau yra įrašytos į kultūros vertybių registrą bei saugomos ir šiuo metu.

„Kažkokių naujų rūpesčių gyventojams, miestiečiams neatsiras“, – kalbėjo S. Rimas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Per vieną naktį po įrašymo neįsigaliojo jokie nauji įstatymai, mokesčiai ar privilegijos tiems, kurie gyvena šioje teritorijoje“, – sakė jis.

Vis dėlto artimiausiame posėdyje tarybai planuojama teikti projektą dėl stoglangių ir pastogių įrengimo istoriniuose pastatuose.

„Tai pirmas apčiuopiamas žingsnis efektyvinti kultūros paveldo apsaugą“, – sakė savivaldybės atstovas.

Šios rekomendacijos apibrėš, kokius pakeitimus galima daryti centre esančiuose pastatuose. Tai, pasak S. Rimo, yra reakcija į atvejus, kai pakeitimai saugomuose pastatuose sulaukė visuomenės ir architektų kritikos. Nors tai bus rekomendacijos, savivaldybė ar Kultūros paveldo departamentas galės nurodyti jų laikytis projektuojant.

Kažkokių naujų rūpesčių gyventojams, miestiečiams neatsiras.

S. Rimas pabrėžė, kad kultūros paveldo apsauga po šios nominacijos „ne griežtės, o efektyvės“, o savivaldybė ir toliau tęs programas, kai remia saugomų pastatų tvarkymą, stiprins dėmesį medinei architektūrai.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė pabrėžė, kad Kauno modernizmas tampa pasaulio paveldu, todėl tai įpareigoja numatyti ilgalaikes priemones, kaip išsaugoti jį ateities kartoms.

Kauno modernizmo architektūra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta rugsėjo 18 dieną per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją.

Kauno miesto savivaldybės teigimu, po šio sprendimo Kaunas yra vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą.

Prieš priimdami sprendimą komiteto nariai pateikė Kaunui tam tikras rekomendacijas, jas Lietuva privalės įgyvendinti per pusantrų metų. Lietuva Pasaulio paveldo centrui iki 2025 metų gruodžio 1 dienos turės pateikti ataskaitą apie jų įgyvendinimą, kad Pasaulio paveldo komitetas ją įvertintų per 48 sesiją.

Lietuva įsipareigojo iki šios datos parengti Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą, patikslinti vertybės ribas ir jos buferinę zoną atsižvelgiant į Kauno išskirtinę visuotinę vertę. Taip pat reikės patobulinti Kauno modernizmo valdymo planą siekiant, kad jame būtų numatyti aiškūs mechanizmai, užtikrinantys išskirtinės vertės ir jos vertingųjų savybių išsaugojimą, nustatyti naujos plėtros sąlygas, projektinės veiklos gaires, poveikio paveldui vertinimo procedūras.

„Tai yra laikui imlūs procesai. Iš čia kyla sudėtingumas, kadangi daugybė interesų, mieste yra daugybė gyventojų, įvairūs aspektai, ir investuotojų poreikiai, ir plėtotojų, ir gamyba, ir transportas – į visus tuos interesus turime atsižvelgti, juos suderinti“, – kalbėjo S. Rimas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak jo, lengviausias kelias būtų viską užkonservuoti, uždedant maksimalią apsaugą ir uždraudžiant pakeitimus, tačiau juo nebus einama siekiant miestą išlaikyti gyvą, išsaugoti jo galimybę plėtotis.

„Kauno paraiškos sėkmė būtent tame ir yra, kad atsižvelgiama, jog Kaunas turės dar augti, čia turės daugėti gyventojų, atsirasti naujų pastatų ir kelių. Esmė yra būtent subalansuoti visus procesus“, – kalbėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Kauno savivaldybei numatytos teritorijos vietos valdytojo (angl. site manager) funkcijos, kurias atliks Kultūros paveldo skyrius.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

Lietuvoje iki šiol buvo keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 45-ojoje sesijoje Rijade į Pasaulio paveldo taip pat įrašyta Kuldyga Latvijoje, viduramžių žydų paveldas Erfurte, Vokietijoje, vikingų laikų žiedinė tvirtovė Danijoje, archeologinė senovės Jeriko vietovė Palestinoje ir kiti objektai ar vietovės.