Skelbia: šildymo sezonui Kaune yra pasiruošta

  • Teksto dydis:

Jei nenutiks orų anomalijų, spalį, kaip įprasta, bus pradėtas naujas šildymo sezonas.

Kaip skelbia savivaldybė, jam Kaunas yra pasiruošęs: atlikti 450 km šilumos trasų hidrauliniai bandymai ir sutvarkyti jų metu rasti defektai, rekonstruoti magistraliniai vamzdynai, su bendru miesto šilumos tinklu sujungta Panemunė, suremontuoti katilai, atlikti kiti svarbūs darbai, užtikrinantys nepertraukiamą ir patikimą šilumos tiekimą šaltuoju metų laikotarpiu.

Kaip ir ankstesniais metais, centralizuotai Kauno miestui, rajonui ir Jurbarkui šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ kaina bus mažesnė už šalies vidurkį, o didžiausią įtaką jai darys kuro, iš kurio gaminama šiluma, ir elektros kainos. Kaip pranešama, palyginti su rugsėju, spalį šilumos kaina Kaune mažėjo nuo 6,16 iki 6,07 ct./kWh.

Daugiabučių namų gyventojams primenama, kad jie gali nelaukti, kol bus paskelbta oficiali šildymo sezono pradžia ir šildytis pradėti anksčiau – vos keletą eurų siekiančios šildymo sąskaitos už pereinamąjį laikotarpį, anot specialistų, užtikrina komfortą ir ligų prevenciją.

Atnaujinta beveik 80 proc. magistralinių vamzdynų

„Kauno energijos“ Tinklo valdymo skyriaus vadovas Vaidas Mockevičius sako, kad pasiruošimas 2024–2025 m. šildymo sezonui prasidėjo iš karto pasibaigus 2023–2024 m. šildymo sezonui. Anot jo, nuo pavasario iki kalendorinio rudens pradžios visame 450 kilometrų besidriekiančiame įvairaus skersmens miesto šilumos tinkle atlikti hidrauliniai bandymai.

„Hidraulinių bandymų metu vamzdynuose sukeliamas aukštas slėgis, kuris parodo silpnąsias vietas – nesandarumus, korozijos pažeistas vietas. Šiemet tokių defektų aptikome virš 150. Visi jie iki šildymo sezono pradžios yra pašalinami ir taip užtikrinamas patikimas šilumos tiekimas, mažinami šilumos nuostoliai“, – aiškina V. Mockevičius.

Anot vadovo, šį tarpsezonį tinklo rekonstrukcijos vyko Senamiestyje, Aleksote, Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Naujamiestyje. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai mažėja daugiau kaip 30 proc., o tai ilgalaikėje perspektyvoje prisideda prie šilumos kainos mažėjimo. Šiuo metu Kaune atnaujinti 76 proc. magistralinių vamzdynų.

Vamzdynai penkių projekto etapų metu nutiesti nuo A. Juozapavičiaus pr. per Panemunės tilto apačią iki Vaidoto g. statomo Panemunės baseino – iš viso beveik 4 km ilgio trasa.

Rekonstruotos pagrindinės siurblinės

Šiltasis metų laikotarpis – pats darbymetis ir „Kauno energijos“ valdomose katilinėse. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, keturios katilinės Kauno integruotame tinkle, septynios regioninės katilinės Kauno rajone, viena Jurbarko mieste, 11 izoliuoto tinklo ir 26 vietinės (buitinės) katilinės Kaune bei dvi Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.

„Kauno energijos“ Gamybos skyriaus vadovas Ernestas Verikas pasakoja, kad nemažas iššūkis kasmet tenka iki naujo šildymo sezono atlikti ir profilaktinius biokuro pakurų valymo, katilų bei kitų įrenginių remonto darbus, įgyvendinti iš anksto suplanuotus įrangos diegimo, modernizavimo bei sistemų automatizavimo projektus.

„Šiemet didžiausi ir svarbiausi mūsų projektai – Petrašiūnų elektrinės bei „Pergalės“ katilinės perpumpavimo siurblinių rekonstravimas. Kol vyko rekonstrukcijos darbai, įrengėme laikiną siurblinę, kad Petrašiūnų gyventojai būtų aprūpinami karštu vandeniu, nesutriktų miesto šilumos tinklo funkcionavimas“, – teigia E. Verikas.

Efektyvesnė šilumos gamyba

Tarp svarbesnių įgyvendinamų projektų specialistas taip pat paminėjo termofikacinio vandens minkštinimo įrenginių įrengimą Petrašiūnų elektrinėje, dyzelinių elektros generatorių įrengimą „Šilko“ bei Pergalės katilinėse, „Nemuno“ katilinės dūmų valymo įrenginių modernizavimą, Girionių katilinės modernizavimą, įrengiant naują aukšto efektyvumo biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu.

„Kauno energijos“ centralizuotai tiekiama miesto šiluma aprūpina daugiau nei 124 tūkst. vartotojų Kauno mieste, rajone ir Jurbarke. Bendrovė yra ir karšto vandens tiekėja.

Už komfortą – tik keletas eurų

Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučių namų gyventojai šildymo sezoną gali pradėti anksčiau nei oficialiai paskelbia savivaldybės ir pereinamuoju laikotarpiu gyventi šiltai ir komfortiškai, sumažinti peršalimo ligų riziką – tai ypač aktualu auginantiems vaikus, vyresnio amžiaus žmonėms, nemokėti didelių sąskaitų už elektrą, jei naudoja elektrinius šildymo prietaisus. Palaikyti komfortišką temperatūrą sveika ir pastatui, kuris neįdrėksta, teigia specialistai.

Gyventojai su prašymu anksčiau įjungti šildymą turi kreiptis į bendrijos pirmininką ar namo administratorių, kuris suorganizuoja balsavimą ir pastatas pradedamas šildyti.

„Kauno energijos“ specialistai paskaičiavo, kad praėjusiais metais šildytis pirmąsias dvi spalio savaites, iki oficialios šildymo sezono pradžios, 50 kv. metrų ploto senos statybos bute kainavo apie 6 eurus be PVM, renovuotame – 3,7 eurus be PVM. Tai yra sumos už dviejų savaičių šildymą. Vidutinė paros temperatūra siekė 11,2 laipsnius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

S.M.

S.M. portretas
Kaip atrodo, kas naudingiau: ar sumokėti 10-15 eu už šildymą, ar pirkti vaistus tikrai už daugiau ir "apsisnargliavus" gulėti lovoje?

Juokingi

Juokingi  portretas
Svolačiai junkit šildymą gana vogti iš žmonių visom prasmėm. Nekniskit proto savo banaliukais,žmonės ne durni ,ne viduramžiai

Lina

Lina portretas
Kam šalta kam ne. Užsidėjau megztuką ir man šilta. O kas nori vaikščioti po triūsikais tas to šildymo jau prašo. Ką jūs visi ,,sušalę žiemomis veikdavot prie -30? Aš tai po pusnis su kastuvu prakaitą liedavau. Lakstau po darbus nušilusi, ir nėra laiko kada sėdėt prie teliko ir šalt
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių