Skyrybos užminė mįslę dėl teisėjų ir advokatų klanų

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Etikos kodeksas įpareigoja teisėją nusišalinti nuo bylos, jeigu yra interesų konfliktas arba tam tikros aplinkybės gali pakenkti jos nagrinėjimui. Deja, šios normos laikomasi ne visada.

Lėmė darbiniai santykiai?

Dar 2013 m. prasidėjo kauniečio Žilvino Pakrosnio skyrybų su žmona byla, kurioje buvo sprendžiamas ir turto dalybų klausimas. Anot kauniečio, skyrybų byla nugulė ant Kauno apylinkės teismo civilinių bylų teisėjos Onos Valentukevičiūtės stalo, o tuometei sutuoktinei teisme atstovavo advokatė Rasa Gradauskienė.

Ž.Pakrosnio duomenimis, O.Valentukevičiūtė, iki tapdama teisėja, dirbo toje pačioje advokatų kontoroje, kurioje dirba R.Gradauskienė. Dėl šios aplinkybės Ž.Pakrosnis suabejojo teisėjos nešališkumu, todėl, padedamas advokato, mėgino nušalinti ją nuo bylos nagrinėjimo, tačiau pastangos buvo bevaisės.

„Septynis kartus šalinome teisėją O.Valentukevičiūtę dėl šališkumo, bet tik sulaukėme už tai baudos. Nušalinti taip ir nepavyko“, – vyras stebėjosi, kad nei teismo pirmininkas, nei aukštesnės instancijos teismas neįžvelgė jokio interesų konflikto, kad buvusios kolegės dirbo prie tos pačios bylos.

Dar viena detalė. Tebevykstant skyrybų bylai, ta pati teisėja ėmėsi dar vienos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bylos, kurioje atsakovu buvo Ž.Pakrosnis.

Viešai deklaruojama, kad bylas teisėjams paskirsto speciali kompiuterinė programa. Ž.Pakrosnis suabejojo tokiu atsitiktinumu, kad dvi jo bylas nagrinėja ta pati teisėja, o jo žmonai atstovauja buvusi jos kolegė advokatė R.Gradauskienė.

„Paaiškinkite man, kaip tada dvi mano bylos atsidūrė pas tą pačią teisėją? Kokiu atrankos būdu – pas tą pačią teisėją? – retorinius klausimus kėlė vyras. – Kaip paaiškinti, kad byla patenka pas suinteresuotus asmenis – teisėją O.Valentukevičiūtę, kuri sprendžia visus reikalus, ir R.Gradauskienę – buvusias verslo partneres? Pas ką gi dar galėjo ta byla atsidurti, tik pas ją, nes tik ji gali sutvarkyti taip, kaip reikia. Tada joks dokumentas negalioja arba neprijungiamas prie bylos.“

Skyrybos ir turto dalybos baigėsi, anot Ž.Pakrosnio, taip: „Visas turtas liko žmonai, o man – skolos, kurios atsirado dėl namo prie Kačerginės statybų.“

Mamos dovana – butas

Kaunietis neslėpė, kad buvo beprarandąs viltį, tačiau šviesos spindulėlis atsirado po Aukščiausiojo Teismo sprendimo. „Kasacinio teismo vertinimu, teismui ypač svarbu nesudaryti šališkumo regimybės, o to nagrinėjamoje byloje nebuvo“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

„Teismas konstatavo, kad teisėja O.Valentukevičiūtė negalėjo priimti sprendimo, nes buvo akivaizdus šališkumas“, – išvadą padarė Ž.Pakrosnis. Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo ir Apylinkės teismo nutartis ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Dvi bylos, kuriose Ž.Pakrosnis buvo atsakovu, – ir atskiros, ir iš dalies susijusios. Pirmoji teismą pasiekusi byla buvo santuokos nutraukimo ir turto dalybų. Kaip jau minėta, nagrinėjant šią bylą, teismą pasiekė dar vienas buvusios Ž.Pakrosnio žmonos ieškinys dėl vieno jų butų.

Kaip aiškina kaunietis, jis, dalijantis turtą, nepretendavo į butą Šiaurės prospekte, kuriame gyveno vaikai. Tačiau buvo įsitikinęs, kad tai, kas jam buvo padovanota mamos, – butas Demokratų gatvėje, jam ir turi likti. Anot Ž.Pakrosnio, jis šį butą pardavė, nes reikėjo mokėti skolas už statomą namą.

Teismą pasiekęs ieškinys dėl buto Demokratų gatvėje ir argumentai Ž.Pakrosnį pribloškė. Ieškinyje buvo prašoma pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Ž.Pakrosnio mama pirko butą Demokratų gatvėje ir padovanojo sūnui.

Ieškinyje argumentuota, esą realiai butą pirko sutuoktiniai jų bendromis lėšomis. Ž.Pakrosnio nuostabai, teismui buvo pateiktas ir buto pardavėjo laiškas, neva liudijantis šį faktą.

„Netikėjau, kad padalys pusiau ir patikės internetu gautu liudijimu apie prieš daugiau nei penkiolika metų vykusius procesus“, – teismo vojažais stebėjosi kaunietis.

Paaiškinkite man, kaip tada dvi mano bylos atsidūrė pas tą pačią teisėją?

Galiausiai Ž.Pakrosniui prieš aštuoniolika metų jo mamos padovanotas butas buvo padalytas per pusę. „Užginčijo dovanojimą, tačiau tai inicijavo tik tada, kai mirė butą man padovanojusi mano mama. Padarė labai gudriai. Pateikė pardavėjo internetinio laiško kopiją, kad šis butą esą pardavė ne mano mamai, o žmonai. Ir tokiu būdu užginčijo notarinę sutartį“, – teismui pateiktus motyvus, lėmusius nepalankų jam sprendimą, minėjo Ž.Pakrosnis.

Kaunietis išsiaiškino, kad butą mamai pardavęs vyras išvykęs į Ameriką. Ž.Pakrosnis kreipėsi į privatų detektyvą Amerikoje, kuris rado buto pardavėją. Ž.Pakrosnis išgirdo, o vėliau ir sulaukė raštu buto pardavėjo liudijimo, kad niekas iš Lietuvos dėl buto pardavimo su juo nebuvo susisiekęs ir jokio internetinio liudijimo dėl sandorio su jo buvusia sutuoktine nerašė. Ž.Pakrosniui pardavėjas atsiuntė JAV notariškai patvirtintą dokumentą, patvirtinantį šį faktą.

„Palaukite, aš pirmą kartą girdžiu tokį dalyką, kad kažkokius parodymus būčiau davęs“, – buto pardavėjo nuostabą persakė Ž.Pakrosnis.

Paveldėjo ir pardavė

Ž.Pakrosnio įsitikinimu, teismui buvo pateikti tiesos neatitinkantys, o gal ir suklastoti dokumentai. Kadangi buto pardavėjas savo versiją raštu pateikė Ž.Pakrosniui, vyras tęsė paieškas.

„Aš su tais raštais kreipiausi į prokuratūrą dėl padirbtų dokumentų, kurių pagrindu man nuostolių pridarė teisėja O.Valentukevičiūtė. Bet aš niekur negaliu prasimušti, nes prieš teisėją niekas jokios bylos nekelia. Nepriima mano pareiškimo. O kad aš mažiau šakočiausi, ta pati teisėja man užtaisė bylą dar Pauliano pagrindu“, – tęsė Ž.Pakrosnis.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

Ant teisėjos O.Valentukevičiūtės stalo šalia skyrybų bylos radosi dar viena byla dėl Ž.Pakrosnio mamos buto S.Žukausko gatvėje, kurį jis paveldėjo po mamos mirties ir pardavė.

Teismas, remdamasis santuokos nutraukimo byla, padarė išvadą, kad Ž.Pakrosnis pardavė mamos butą S.Žukausko gatvėje, siekdamas jį eliminuoti iš bendro santuokinio turto sąrašo. Buvo aiškinama, kad šio buto pirkėja – ne atsitiktinis asmuo, o artima Ž.Pakrosniui moteris, todėl sandoris esą buvęs fiktyvus.

„Butą pardavinėjo mama. Po jos mirties aš tik užbaigiau sandorį. Šį faktą pavadino neva susitarimu ir iškėlė bylą Pauliano pagrindu. Kol mama buvo gyva, buvusi žmona nepretendavo į tą butą, o mamai mirus staiga jis parūpo. Negalioja jokie senaties terminai, kai teisėja ir advokatė yra verslo partnerės“, – rėžė Ž.Pakrosnis.

Actio Pauliana pagrindu iškelta byla buvo dėl buto S.Žukausko gatvėje. Šį butą Ž.Pakrosnis pardavė dar tebevykstant santuokos nutraukimo procesui ir ginčui dėl mamos padovanoto buto Demokratų gatvėje.

Actio Pauliana pagrindu iškelta byla buvo pradėta dar nesibaigus skyrybų bylai. Dar net nebuvau skolingas buvusiai žmonai ir ginčijomės dėl buto Demokratų gatvėje. Juk negali ieškinys dėl skolos atsirasti anksčiau nei skola, bet šitai teisėjai viskas galima“, – nuoskaudą liejo Ž.Pakrosnis.

Teisė pasitikėti teismu

Ž.Pakrosnio žmonos advokatės R.Gradauskienės vertinimu, Aukščiausiojo Teismo nutartyje šališkumas yra siejamas su kita išnagrinėta byla, o ne šališkumu kuriai nors ginčo pusei.

Kaunietis neslėpė, kad buvo beprarandąs viltį, tačiau šviesos spindulėlis atsirado po Aukščiausiojo Teismo sprendimo. (A. Ufarto/Fotobanko nuotr.)

„Teisėja nagrinėjo santuokos nutraukimo bylą. Tas šališkumas sietas su tuo, kad teisėja iš anksto buvo susiformavusi nuomonę apie Ž.Pakrosnio nesąžiningumą, kai buvo nagrinėjama Pauliano byla. Visai ne dėl to, kaip teigė Ž.Pakrosnis, kad buvo darbo santykiai gal prieš 20 metų, – dėl teisėjos darbo advokatų kontoroje aiškino R.Gradauskienė. – Teisėja O.Valentukevičiūtė yra dirbusi bendroje advokatų kontoroje. Tokių teisėjų, išėjusių iš tos pačios advokatų kontoros, yra daug.“

R.Gradauskienė patvirtino, kad šiuo pagrindu buvo reikšti keli nušalinimai, tačiau jie buvo atmesti kaip nepagrįsti. „Žinau, kad tuo pačiu pagrindu jis kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, į tyrėjus, tačiau visiškai nieko nepešė. Rašė skundus į Advokatų tarybą dėl manęs, tačiau visur jo skundus atmeta. Teismuose priimami jam nepalankūs sprendimai dėl jo esminio nesąžiningumo, jis įspėtas ir už nepagarbą teismui“, – dėstė advokatė.

Anot R.Gradauskienės, santuokos nutraukimo byla vyko ilgai. Tos bylos nagrinėjimo metu jis vieną iš turto objektų, į kurį gali būti nukreiptas turto išieškojimas, pardavė arba perleido savo sugyventinei, dėl kurios, yra nustatyta, iširo šeima. Iš Ž.Pakrosnio buvo priteista kompensacija, tačiau dar tebevykstant skyrybų bylai paaiškėjo, kad jis turtą išparduoda.

„Aukščiausiasis Teismas nutartį grindė asmens teise pasitikėti teismu. Tai nutartyje pasisakoma dėl to, kad, nagrinėjant skyrybų bylą, teisėja susidarė nuomonę apie jo nesąžiningumą ir, remdamasi tuo nesąžiningumu, priėmė sprendimą dėl bylos Pauliano pagrindu“, – nutarties išaiškinimo santrauką pateikė R.Gradauskienė.

Byla gražinta pirmosios instancijos teismui, siekiant užtikrinti asmens teisę į sąžiningą teismą. Tikimasi, kad kitą savaitę teismas bylą išnagrinės.


Komentaras

Vaiva Milkeraitienė

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Kauno apylinkės teismo teisėja O.Valentukevičiūtė išnagrinėjo dvi civilines bylas, kuriose Ž.Pakrosnis buvo atsakovu.

Byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo teikiami pareiškimai dėl teisėjos O.Valentukevičiūtės nušalinimo įvairiais aspektais: išimtinai dėl teisėjos procesinių veiksmų; dėl galimų teisėjos ryšių su advokate R.Gradauskiene; dėl teisėjos nagrinėtos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo.

Byloje pateiktus pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo atskirais atvejais sprendė teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojos. Pareiškimai nebuvo patenkinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė tik dėl to nešališkumo aspekto, kiek tai susiję su anksčiau teisėjos išnagrinėta byla, t.y. nesprendė klausimo dėl teisėjos šališkumo santykių su advokate aspektu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ta pati teisėja pirmosios instancijos teisme nagrinėjo dvi civilines bylas – bylą dėl atsakovo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir ieškovės bei atsakovo santuokos nutraukimo bylą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, būdamas tos pačios sudėties, t.y. nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą tarp tų pačių šalių, taip pat bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pasisakė dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su atsakovo (ne)sąžiningumu ir santykių su atsakove, nors realaus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagal šios bylos duomenis nustatymo nebuvo atlikta. Todėl kasacinis teismas įžvelgė teisinį pagrindą vertinti, kad suinteresuotam asmeniui galėjo susidaryti objektyviai pateisinamas nuogąstavimas dėl teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. gruodžio 28 d. dekretu teisėja O.Valentukevičiūtė nuo 2021 m. vasario 25 d. atleista iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.

Taip pat pažymime, kad minėtos civilinės bylos teisėjai O.Valentukevičiūtei buvo paskirtos automatizuotu būdu, naudojant LITEKO sistemos modulį.


Advokatų kontoroje susipynę ryšiai su teisėjais

Advokatė R.Gradauskienė dirba toje pačioje kontoroje, kurioje dirbo ne tik teisėja O.Valentukevičiūtė, bet ir kito Kauno apylinkės teismo teisėjo Raimondo Buzelio žmona Arilda Buzelienė ir advokatė Sonata Žukauskienė.

Panašų į Ž.Pakrosnio atvejį Kauno apylinkės teisme aprašė ir Lrytas.lt. Teismas nagrinėjo Rimvydo Zubernio ginčą su buvusiais uošviais dėl Druskininkuose esančio buto pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu. Kauno teisėjas R.Buzelis nenusišalino nuo bylos svarstymo, nors uošviams atstovavusi advokatė, Neringos Venckienės pusseserė S.Žukauskienė, dirba po vienu stogu su teisėjo žmona A.Buzeliene.

Teisėjo elgesį vertinusi Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Pavliukovičienė pripažino, kad teisėjas R.Buzelis pažeidė Teisėjų etikos kodekso nuostatą, įpareigojančią nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, kad privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti jos nagrinėjimui.

R.Zubernis tvirtino, kad, 2013 m. spalį įsigyjant šį 137 tūkst. litų (39,6 tūkst. eurų) būstą Vytauto gatvėje, uošviai tebuvo pirkėjais įforminti statytiniai. Pasak R.Zubernio, realūs pirkėjai buvo jis ir jo žmona Agnė, su kuria skiriantis, kilo nesutarimų dėl turto.

R.Zubernio uošviai tvirtino priešingai. Esą butas Druskininkuose buvo įgytas už jų asmenines lėšas, už komunalinius patarnavimus esą taip pat mokėjo jie, kaip ir už bute esančius baldus.

Skundai aukštesnės instancijos teismams buvo R.Zuberniui nepalankūs, tačiau akibrokštu tapo 2020 m. rugsėjį teismą pasiekęs advokatės S.Žukauskienės prašymas panaikinti ginčo butui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjas R.Buzelis nuo šio prašymo nagrinėjimo netikėtai nusišalino. Jis pareiškė, kad S.Žukauskienės darbo vieta yra kontoroje, kurioje dirba ir jo žmona A.Buzelienė, todėl, siekiant išvengti abejonių dėl nešališkumo, jis minėto prašymo nesvarstys.

Kadangi teisėjo žmona toje pačioje kontoroje dirbo ir sprendžiant buto Druskininkuose pirkimą–pardavimą, R.Zuberniui kilo pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo galimo šališkumo. Lryto.lt duomenimis, panašaus pobūdžio situacijose teisėjas R.Buzelis atsiduria ne pirmą kartą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

VG

VG portretas
R. Gradauskienė tikrai viena geriausių Lietuvos advokačių. Keista, kiek daug yra išminčių, kurie net nežino visų aplinkybių ir ima spręsti, nes jų žinojimas yra "uber alles" (bendrąją prasme) ir nei faktai nei aplinkybės jiems neįdomios...

Ženuarijus

Ženuarijus portretas
Kai prapilsiu bylą dėl skyrybų, tai irgi nusisamdysiu Kauno dienos žurnalistę. Verksiu, kaip bandžiau paslėpti santuokinį turtą, bet vis vien atėmė gauja susitarusių teisėjų, advokatų ir buvusi sutuoktinė. Jei prashiki bylą, tai visada kalti kiti, o ne pats. Juo labiau, kad iš komentatorių pasisakymų matyti, jog tos kabliukas labai noriai nuryjamas.

Idomu

Idomu portretas
labai idomu kiek atsilieps nukentejusiu nuo sios ponios. Aisku, kad tie kurie susitvarke per turimus rysius tyles ir gins, nes bijos, kad butu perziuretos ju bylos., Jei tai tiesa, tai baisu, protu sunku suvokti, kaip gali butti taip cinisskai atiminejimas zmoniu turtas. Cia gi reketas!
VISI KOMENTARAI 28

Galerijos

Daugiau straipsnių