Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų miestelyje šindien vykusią organizacijų mugę nutraukė specialiųjų tarnybų sirenos. Kol visų akys krypo į atvykusį pareigūnų ekipažą, išsigandęs vaikinas ranka parodė į trečią aukštą ir sušuko "dega!".

Pro pravirą langą veržėsi dūmai. Į mugę susirinkusių pirmakursių veiduose pasirodė išgąstis. Iš užsienio atvykę programos "Erasmus" studentai būrėsi į grupeles ir aptarinėjo įvykius, bet neilgai. Prie jų pribėgęs draugas, nekreipdamas dėmesio į gaisrą, gyrėsi suvenyriniu KTU puodeliu.

Aplinkiniai taip pat pradėjo šurmuliuoti. Kažkas pastebėjo, kad degančioje auditorijoje yra fotografas, o per langą persisvėrusios aukos nelabai trokšta būti išgelbėtos. Taip visi suprato, kad kilo ne tikras gaisras, o tik jo imitacija.

Kelias minutes realiai išsigandę studentai toliau situaciją stebėjo šypsodamiesi. Nerimtai į pratybas žiūrėjo ir evakuojami jaunuoliai, juokėsi medikų rankose atsidūrusios "aukos".
Pasibaigus operacijai studentams buvo pranešta, kad tai, ką jie matė, buvo mokymai, supažindinantys, kaip elgtis atsidūrus kritinėje situacijoje. Ugniagesių, policijos ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai išvykti neskubėjo – bendravo su studentais ir atsakinėjo į jiems rūpimus klausimus.

Patyriminiai mokymai "Išsigelbėk per 30 sekundžių " buvo suorganizuoti pilietiškai aktyvaus jaunimo organizacijos "Baltai Juoda" ir KTU organizacijos "Tvirtovė". Renginio pavadinimas susietas su evakuacijos laiku – būtent per tiek laiko studentai buvo evakuoti iš pastato.

Komentaras

"Baltai Juoda" saugumo padalinio atstovas

Ovidijus Gudaitis

Apie šią simuliaciją žinojo tik mūsų savanoriai ir institucijos, o visi dalyvavę asmenys nieko nežinojo. Žinoma, evakuoti studentai suprato, kad tai yra simuliacija, tačiau tai buvo tarsi mokomoji versija. Jeigu kiltų tikras gaisras, manau, jie jau žinotų, kaip elgtis ir kokių klaidų nedaryti. Problema, kad lietuviai yra pripratę elgtis nerimtai, jei žino, kad jų gyvybei pavojus negresia: ne taip greitai klauso, nurodymus vykdo pasyviai, reikia juos paraginti. Tad atsitikus tikrai nelaimei, žmonės gali reaguoti neadekvačiai. Žinoma, taip pat turėtų būti pateikiama informacija ir anglų kalba, nes Lietuvoje labai daugėja studentų iš užsienio. Manau, tai bus vienas tų žingsnių, kurių imsimės tęsdami šį projektą. Tai ne vienintelė mūsų veikla, į kurią stengiamės įjungti visą visuomenę. Norime, kad žmonės pradėtų suprasti, kas yra pilietiškas žmogus. Tai ne dienos ar dviejų darbas, tai nuoseklus tikėjimas žmonėmis. Kaip matyti, kadangi vis dar organizuojame įvairius projektus, vadinasi, jais dar tikime.