Nuo šiandien

„Nepykit, dabar jau galima ir tokias pirštų kombinacijas rodyt. Kaunas – UNESCO pasaulio paveldo sąraše! Ne po metų ar dviejų BET JAU NUO ŠIANDIEN. Sveikinimai Kaunui ir visai Lietuvai, tai yra visų jūsų ir visų mūsų laimėjimas“, – pasidalijo nuotrauka, kai pasiteiravome, kokios nuotaikos delegacija po istorinio Kaunui sprendimui S. Rimas.

„Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą! Tai yra istorinis momentas, ypač turint omenyje, kad Kauno modernizmas yra gana naujas paveldas ir ypač įvertinant, kaip istoriškai, politiškai mums svarbus tas periodas, kuomet gimė ir vystėsi mūsų modernusis valstybingumas. Tegul optimizmo architektūra ir toliau mus įkvepia!“ – džiaugsmo neslėpė ir kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis pabrėžė, kad paraiškos rengėjai ir ambasada prie UNESCO atliko žygdarbį.

„Maža čia pasakyt ačiū. Tai, kad būtent šią Pasaulio paveldo komiteto sesiją priimtas teigiamas sprendimas dėl Kauno yra pozityviai netikėta. Bet kai tokia komanda, toks darbas, toks tikėjimas idėja – viskas įmanoma. Džiaugiuosi, kad teko prisiliesti prie šio proceso nuo pat jo ištakų dirbant Kauno mero pavaduotoju ir tęsti jau būnant Kultūros ministru. Garbė yra būti tokiuose momentuose“, – teigė S. Kairys.

Kiekvienas kaunietis gali ir turi didžiuotis.

Vienintelis Europos miestas

Kauno miesto savivaldybės teigimu, po pirmadienio sprendimo Kaunas yra vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą.

„Kiekvienas kaunietis gali ir turi didžiuotis. Turime naują kaunastišką vizitinę kortelę – UNESCO statusą. Tarpukario Kauno statiniai, jų įvairovė, viską jungiantis optimizmas – išskirtiniai ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasaulio paveldo sąrašui Kaunas reikšmingas kaip valstybės, miesto, visuomenės ir kultūrinio tapatumo kūrimo bei vertybių kaitos pavyzdys. Jis reprezentuoja visą tą naująją Europą – valstybes, kurios užgimė po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus imperijai. Visos jos kūrėsi naujas tapatybes, bet Kauno Laikinosios sostinės statusas tapo unikaliu ir geriausiai išlikusiu.

Turime kuo didžiuotis

„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė irgi tryško emocijomis.

„PAGALIAU!!! Kauno modernizmo architektūra ir fenomenas – UNESCO paveldo sąraše!!!! Pagaliau tai ne laikinas statusas (laikinoji sostinė, Laikina Europos kultūros sostinė), o amžiams į priekį ĮPAREIGOJANTIS pripažinimas. Akivaizdu, kad tie du laikinieji statusai leido užsitarnauti šį pripažinimą: Laikinoji sostinė buvo infrastruktūriškai ir politiškai atsakinga už modernistinio miesto sukūrimą (1919-1940), o Europos kultūros sostinės programa MODERNIZMAS ATEIČIAI – supažindino šiuolaikinę visuomenę ir kauniečius su šio fenomeno turtingumu ir verte Europojoje ir pasaulyje ir paskatino pamilti... modernizmą... Esu pakylėta iki ATEITIES!!!! KAUNAS YRA AMŽINAS / KAUNAS IS FOREVER !!!“ – teigė V. Vitkienė, dėkodama profesionalams ir visiems Kauno modernistams, modernizmo mylėtojams, kurie siekė ir pasiekė, kad Kauno paraiška būtų patvirtinta.

Rytis Zemkauskas taip pat nestokojo šauktukų: „Tai įvyko! Nuostabi diena miestui ir valstybei! Puikiai papildo Europos kultūros sostinės palikimą!“.

Kauno miesto savivaldybės atstovai pridūrė, kad „Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos su daugiau kaip 1500 unikalių tarpukario pastatų, pelnę pasaulinį pripažinimą, tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį UNESCO statusą".

„Tai naujoji kaunastiška vizitinė kortelė, kuria turime didžiuotis!“ – teigė atstovai.

Teko laukti ilgiau nei įprasta

Ši Kaunui ir Lietuvai svarbi sesija vyko pirmadienį Saudo Arabijoje. 

Kiek anksčiau Lietuvos delegacijos atstovai teigė, kad realu, jog paraiška bus grąžinta rengėjams su prašymu atlikti mažesnės apimties pakeitimus, o ne tobulinti iš esmės. Surinkus prašomą informaciją tai leistų paraiškos svarstymą teikti kitų metų sesijai.

Sprendimas galėjo būti priimtas dar pernai, tačiau tuomet Rusijoje jai pirmininkaujant turėjusi vykti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija buvo atidėta. Tuomet nerimauta dėl Rusijos įtakos mūsų paraiškos vertinimui. Jos poveikio procesui tikimybė išlieka ir šiemet, nes galutinį sprendimą priima Pasaulio paveldo komitetas, o jame yra ir Rusija.

Beje, šiemet sesijos dienotvarkė – dvigubai ilgesnė nei įprastai, nes vertinamos ir pernai nenagrinėtos bylos.

Pasigedo specialiojo plano

Nepaisant to, koks bebūtų UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimas, tas įdirbis niekur nedings, jis toliau tarnaus tarpukario modernizmo paveldo išsaugojimui, jo populiarinimui.

Pasak S. Rimo, pagrindinė iki šiol išsakyta ekspertų pastaba – rekomendacija rengti dokumentą vertybės apsaugai, turėdamas omenyje Kauno Naujamiesčio specialųjį planą. Tokį Kaunas planuoja parengti per artimiausius trejus metus.

S. Rimas yra teigęs, kad nepriklausomai nuo to, koks bus rezultatas, Kaunas nesirengia nuleisti rankų ir savo paraišką tobulins. Kartais kelias į UNESCO paveldo sąrašą prailgsta ir iki keliolikos metų.

„Nepaisant to, koks bebūtų UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimas, tas įdirbis niekur nedings, jis toliau tarnaus tarpukario modernizmo paveldo išsaugojimui, jo populiarinimui“, – BNS yra teigęs Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Ginti paraiškos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ Lietuvos delegacijai vadovauja Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, tarp delegacijos narių – Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja Sigita Bugenienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė, S. Rimas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Penktasis Lietuvos objektas UNESCO

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą. Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.

Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.