Prieš keletą metų į daugiabučių administravimo rinką metęsi nauji žaidėjai jau sėja paskui save abejones. Teismai vieną po kitos skelbia negaliojančiomis jungtinės veiklos sutartis, nes gyventojų parašai gauti apgaulės būdu arba suklastoti.

Bet kokia kaina

"Atsipalaiduokite, mes pasirūpinsime jūsų namų šiluma", – skelbia jungtines veiklos sutartis sudaryti siūlanti bendrovė "Santermita". Ji žada ir mažesnius mokesčius. Susigundėte? Natūralu.

Tačiau ant jungtinės veiklos sutarčių propaguotojų masalo užkibę kauniečiai jau skundžiasi tokios veiklos trūkumais. Aiškėja ir kitos, ne mažiau pribloškiančios aplinkybės – daugiabučio gyventojų pritarimas jungtinės veiklos sutarčiai ne visada vyksta aiškiai ir teisėtai.

Vengė viešumo

Kauno apylinkės teismas praėjusių metų spalį pripažino negaliojančia jungtinės veiklos sutartį, kurios administravimu buvo įgaliota rūpintis bendrovė "Santermita". Pastarosios atstovai bandė įtikinti, kad Neries kr. 2-ojo namo bendraturčiai esą dar 2013 m. lapkritį pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojo "Santermitą" atstovauti butų ir kitų patalpų savininkų interesams.

Iki sutarties pasirašymo šį daugiabutį administravusi bendrovė "Kauno komunalinis ir butų ūkis" suabejojo šia partnerystės sutartimi ir kreipėsi į teismą. Kaip paaiškėjo vėliau, abejonės buvo pagrįstos.

Pasak Kauno komunalinio ir butų ūkio direktoriaus Virginijaus Tamošiūno, abejonių kilo, kai "Santermitos" atstovai nepateikė notaro patvirtinto įgaliojimo veikti, patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir dar kitų dokumentų. Teigiama, kad šie dokumentai nebuvo pateikti ir VĮ Registrų centrui.

"Santermitos" atstovai bandė aiškinti, kad esą jungtinės veiklos sutartis yra registruota ir yra viešai skelbiama Registrų centro duomenų bazėje, todėl jie neprivalo pateikiti jokių dokumentų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad slapukauta ne veltui.

Apeliavo laisvu pasirinkimu

Kauno komunalinio ir butų ūkio atstovai teismui nurodė, kad pagal Lietuvos įstatymus jie turėjo žinoti apie šaukiamą gyventojų susirinkimą. Be to, sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis butų ir kitų patalpų savininkų. Dokumentų apie tai nebuvo.

Jau vien šie pažeidimai sukėlė pagrįstų abejonių, kad gyventojų susirinkimo faktiškai nebuvo, todėl sprendimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį yra neteisėtas ir priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką.

"Santermitos" atstovai, paklausti apie pažeidimus, ėmė aiškinti, kad tai laisvas gyventojų pasirinkimas. Esą bendrovė neturi nieko bendro su teisme ginčijama jungtinės veiklos sutartimi. Juk ne "Santermita" pasirinko daugiabučio gyventojus, o daugiabučio gyventojai pasirinko "Santermitą".

Tik paaiškėjo, kad dalis gyventojų ant jokių dokumentų nepasirašė ir jungtinei veiklos sutarčiai nepritarė. Nepaisant to, ant jų parašai buvo padėti.

Vaikščiojo ir prašinėjo

Teisme kai kurie gyventojai paneigė "Santermitos" teiginius apie esą laisvą pasirinkimą. Žmonės tvirtino nepasirašę sutarties, kadangi neaiškios jos sudarymo aplinkybės. Kai kurie netgi nurodė, kad dar 2012 m. "Santermitos" atstovai pradėjo vaikščioti po butus, prašydami pasirašyti dėl namo administratoriaus pakeitimo.

"Mūsų duomenimis, senojo administratoriaus iniciatyva "Santermitos" darbuotojui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl galimo parašų klastojimo, tačiau nenustačius neteisėtų veiksmų, buvo nutraukta", – pareiškė "Santermitos" direktorius Ramūnas Radavičius.

Vis dėlto gyventojų liudijimai teisme byloja, kad parašai buvo gauti apgaulės būdu. Gyventojams buvo sakoma, kad tik atliekama apklausa, kiek atsirastų norinčiųjų pakeisti namo administratorių. Teisme taip pat paaiškėjo, kad jokio susirinkimo ir balsavimo dėl administratoriaus nebuvo.

Apgaulės faktai

Kauno apylinkės teismas suskaičiavo, kad Neries kr. 2-ajame daugiabutyje yra 80 butų. Tam, kad jungtinės veiklos sutartis galiotų, ją turi pasirašyti 41 asmuo, turintis balso teisę. Sutartį pasirašė 46 asmenys, tačiau net 18 teisme pareiškė, kad parašai buvo gauti apgaulės būdu: aiškinta, kad reikės mokėti mažesnius mokesčius, kad vykdoma tik apklausa, kad pasirašoma tik dėl susirinkimo.

Nustatyta, kad prie kai kurių žmonių pavardžių padėti visai ne jų parašai. Negana to, parašas ant dokumento atsirado ir prie 1998 m. mirusio gyventojo pavardės. Teismas pripažino, kad "Santermitos" darbuotoju prisistatęs asmuo rinko iš gyventojų parašus, tačiau jie nebuvo tinkamai ir išsamiai supažindinti su parašų rinkimo tikslu.
Jungtinės veiklos sutartis pripažinta neteisėta ir namą administruoti paliktas Kauno savivaldybės paskirtas administratorius Kauno komunalinis ir butų ūkis. Prie suskilusios geldos likę "Santermitos" atstovai nuosprendžio nekomentuoja, nes jis dar neįsigaliojo.

Panašioje situacijoje atsidūręs ir Neries kr. 2-ojo daugiabučio kaimynas Neries kr. 5-asis daugiabutis. Šio namo jungtinės veiklos sutartyje taip pat aiškėjo mįslingomis aplinkybėmis atsiradę gyventojų parašai. Atsakovo vietoje ir vėl bendrovė "Santermita".