Kauno apylinkės teisme bręsta permainos?

Teisėjų taryba pritarė Prezidentui atleisti Arūną Purvainį iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai. Jo pirmininkavimo metus lydėjo įvairūs sopuliai. Kas bus toliau?

Atviras klausimas

Balandžio mėnesio pradžioje baigsis Kauno apylinkės teismo pirmininko A. Purvainio kadencija, trukusi penkerius metus. Tai reglamentuoja Teismų įstatymas. Apylinkės teismo pirmininką skiria Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Prezidentas kreipiasi pritarimo į Tarybą ir teisėją atleidžiant.

Tačiau tai neužkerta kelio Kauno apylinkės teismo pirmininkui A. Purvainiui pretenduoti į šias pareigas ir antrai penkerių metų kadencijai. Ar nemažai kritikos per pirmininkavimo metus sulaukęs A. Purvainis tuo pasinaudos, dar nežinia.

„Dėl kandidatavimo antrai kadencijai nuspręs per laikotarpį, nustatytą remiantis Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašu“, – informavo Kauno apylinkės teismo Vyriausioji specialistė, atliekanti teismo pirmininko padėjėjos funkcijas, Rugilė Gerdvilienė.

Ji taip pat informavo, kad šiuo metu teismo pirmininko dėmesys yra sutelktas į einamųjų pareigų vykdymą ir teismo veiklos užtikrinimą baigiantis pirmai kadencijai, todėl svarbiausius pirmos kadencijos darbo rezultatus teismo pirmininkas pristatys ir aptars tik kai visi svarbiausi darbai bus pabaigti.

Per penkerius A. Purvainio pirmininkavimo Kauno apylinkės teismui metus šalies žiniasklaida ne kartą aprašinėjo viešus šio teisėjo politikavimus, nustatytus pažeidimus, susijusius su psichologine rizika, nesiskaitymą su darbuotojais.

„Kauno diena“ taip pat ne kartą rašė apie A. Purvainio autoritarinį vadovavimo stilių Kauno rūmuose. Savo pastebėjimais apie pirmininką Kauno rūmų teisėjai dalijosi ir su Prezidentūra, tačiau liko neišgirsti.

Pažeidimai ir politikavimas

Pernai spalį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per patikrinimą Kauno apylinkės teisme nustatė pažeidimą, susijusį su psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimu. Teismo pirmininkui A. Purvainiui įteiktas reikalavimas, įpareigojantis jį pašalinti, taip pat pateiktos rekomendacijos, susijusios su smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos tobulinimu.

VDI tyrimą teisme atliko po žiniasklaidos pranešimų. Buvę ir esami Kauno apylinkės teismo darbuotojai, tarp jų – ir teisėjai, portalui 15min.lt pasakojo apie netoleruotiną pirmininko A. Purvainio elgesį. Tai, anot jų, neretai tampa ir išėjimo iš darbo priežastimi.

Pernai pavasarį tuometė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė inicijavo A. Purvainio elgesio vertinimą dėl viešų pasisakymų apie Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, veiklą.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas pareiškė, kad VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo laikinoji komisija galimai buvo sudaryta neteisėtai. Pasak jo, komisijos tyrimo tikslas nebuvo aiškiai apibrėžtas, o pati komisija ėmėsi Konstitucinio Teismo (KT) vaidmens – nors to daryti negali.

Teisėjų tarybos pirmininkės teikime Teisėjų tarybai buvo rašoma, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko vieši pasisakymai galimai pažeidžia pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus ir peržengia saviraiškos ribas.

Teisėjų tarybos pirmininkės nuomone, po paskelbtos publikacijos ir vėliau kilusių diskusijų apie teismų sistemos įsitraukimą į politinius procesus teisėjo A. Purvainio pasisakymai visuomenei perša nuomonę, kad tai teismų (teisėjų) pateiktas teisinis vertinimas.

Dėl kandidatavimo antrai kadencijai nuspręs per laikotarpį, nustatytą remiantis Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašu.

Tačiau pasibaigus patraukimo drausminėn atsakomybėn terminui, bendru Teisėjų tarybos sutarimu buvo nutarta teikimą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko A. Purvainio galimai padaryto Teisėjų etikos kodekso pažeidimo nutraukti.

Nepaskyrė pirmininku

Iš Radviliškio kilęs A. Purvainis teisėju pradėjo dirbti 2013 m. 1997 m. baigęs tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą įgijo kūno kultūros mokytojo kvalifikaciją.

Bet mokytojo kelio nesirinko. Dirbo apsaugos darbuotoju, sargu. 1999 m. tame pačiame Lietuvos kūno kultūros institute baigė Edukologijos magistrantūros studijas, o 2005 m. Vilniaus universitete įgijo teisininko kvalifikaciją.

Vėliau A. Purvainio karjera tęsėsi Alytaus pataisos namuose vyresniojo inspektoriaus pareigose, dirbo prokuroru Kauno apylinkės prokuratūroje ir 2013 m., apsivilkęs teisėjo mantiją, pradėjo dirbti Kauno apylinkės teisme, keletą metų skaitė paskaitas Kauno kolegijoje.

2020 m. A. Purvainis buvo paskirtas Kauno apylinkės teismo pirmininku. Iki tapdamas Kauno apylinkės teismo pirmininku, A. Purvainis ėjo laikino teismo vadovo pareigas, dalyvavo keliose atrankose į šias pareigas. Prieš vieną iš jų buvo atlikta Kauno apylinkės teismo darbuotojų anoniminė apklausa.

Tąsyk darbuotojų nuomonės apie A. Purvainį buvo skirtingos. Dalis jį apibūdino kaip turintį tvirtą nuomonę, aiškią viziją, gebantį tinkamai organizuoti darbą, valdyti krizines situacijas, motyvuoti darbuotojus, kiti – kaip principingą ir kerštingą, prarandantį savitvardą susiklosčius sudėtingoms ir konfliktinėms situacijoms, šališką, negebantį priimti kritikos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kadencijos pabaigoje paklausė Teisėjų tarybos patarimo, ar skirti A. Purvainį Kauno apylinkės teismo vadovu, atsižvelgė į darbuotojų anoniminės apklausos rezultatus ir nepritarė jo kandidatūrai.

Skaudulių šleifas

Beveik visą penkerių metų A. Purvainio pirmininkavimo teisme kadenciją Kauno apylinkės teismas sulaukdavo kritikos dėl prasto mikroklimato, nors esminių administracinės veiklos trūkumų nebūdavo nustatoma.

Pirmieji signalai apie blogą situaciją teisme pasigirdo dar 2019 m. Tuo metu A. Purvainis tebuvo laikinasis teismo vadovas. Tada Kauno apylinkės teismo teisėjai kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką dėl keistų laikinojo vadovo administravimo ypatumų. Tokį raštą teisėjai pateikė ir Teisėjų tarybai, ir Prezidentūrai.

Atrodo, situacija nuo tada mažai tepakito, išskyrus tai, kad 2020 m. Prezidento Gitano Nausėdos dekretu A. Purvainis buvo paskirtas nuolatiniu teismo pirmininku. Tačiau šalies žiniasklaidos aprašomi nesklandumai Kauno apylinkės teismo viduje, teismo pirmininko autoritariniai darbo metodai, rėkimas, žeminimas, galimas mobingas, nesiskaitymas su darbuotojais neišjudino A. Purvainio iš užimamų pareigų.

„Kauno diena“ ne kartą kreipėsi komentaro į A. Purvainį. Į bet kokius klausimus apie galimus nesklandumus atsakydavo lyg apie tai nieko nebūtų girdėjęs. Visada aiškindavo optimizuojamu darbo paskirstymu ir dalijosi pastebėjimais apie tai, kad Kauno apylinkės teismą, kaip ir kitus Lietuvos teismus, vargina nepakankamas finansavimas, o tai neišvengiamai turi įtakos sistemoje dirbantiems žmonėms.

Formalumas be žmogiškumo

Akivaizdų Kauno apylinkės teismo teisėjų ir pirmininko nesusikalbėjimą, teisėjų nuomonės ingoravimą buvo galima stebėti viešai transliuojamame Teisėjų tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas teisėjos Sigitos Meškauskienės kreipimasis į Teisėjų tarybą dėl teismo pirmininko A. Purvainio jai priskirtos specializacijos nagrinėti nepilnamečių bylas.

Esmė ta, kad ši specializacija teisėjai buvo primesta su ja net nepasitarus. Jos nebuvo posėdyje, kuriame svarstytas specializacijos skyrimo klausimas. Teisėjos prašymą panaikinti jai priskirtą specializaciją pirmininkas ignoravo.

Pristačius teisėjos S. Meškauskienės prašymą buvo atkreiptas dėmesys į komunikacijos trūkumą, kad teismo pirmininkas priima įsakymą, neišklausęs teisėjos nuomonės, o tai yra svarbu. Tačiau A. Purvainis savo sprendimą argumentavo, kad viską darė remdamasis Tarybos rekomendacijomis, reglamentais, metodikomis

Penkiolikai Teisėjų tarybos narių kilo klausimų, kodėl pasirenkamas toks bendravimo būdas, kai specializacija teisėjui paskiriama su juo net nepasikalbėjus, kodėl nebandoma žmogiškai bendrauti, juk dirbama viename pastate, kodėl nepasikvietus pasiaiškinti, kad teisėjui nebūtų siurprizas ir nebūtų tik formalus teismo pirmininko įsakymas.

Bet kokius kylančius klausimus Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis tame posėdyje atrėmė Tarybos patvirtintomis tvarkomis. „Vadovaujuosi aprašu ir pasirinkau vieną iš nurodytų būdų“, – kartojo A. Purvainis

„Pirmininkas nepaskiria net man sutikus. Pirmininkui nusispjauti į jūsų aprašą ir tvarkas. Pirmininkas paskirs tą žmogų, kurį nori paskirti“, – posėdyje pratrūko S. Meškauskienė. Nors už tokį atvirumą teisėja sulaukė pastabos, tačiau ši jos frazė patvirtina „Kauno dienos“ laikas nuo laiko gaunamą informaciją apie autoritarinį A. Purvainio vadovavimo stilių, nesiskaitymą su teisėjais, jam nepatinkančių teisėjų žlugdymą, galimas mobingo apraiškas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių