Tūkstančius pralošęs vilnietis kreipėsi į Kauno teismą, nes lažybų bendrovė nereagavo į jo perspėjimus apie apribojimą lošti.

Apsiribojusių galimybę lošti registras Lietuvoje pradėjo veikti 2017 m. gegužę. Jau vyksta derybos su latviais ir estais, kad Baltijos šalyse būtų vieningas registras. Priklausomybę turinčiam žmogui, tarkime, Latvijos teritorijoje esantys lošimo namai pasiekiami visai nesunkiai, o Lietuvoje esantys ribojimai negalioja.

Grįžkime prie ne taip dažnai pasitaikančio civilinio ieškinio. Vilnietis paties prašymu buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Kauno apylinkės teismo pranešime nurodoma, kad ieškinyje pateiktais duomenimis, sprendimas įsirašyti į minėtą registrą buvo priimtas dėl asmens turimos priklausomybės lošimams, kuri sukeldavo daug problemų.

Tačiau, nepaisant numatyto draudimo, asmeniui ir toliau buvo leidžiama lošti, o jam savanoriškai kreipusis į lažybų bendrovę ir apie tai perspėjus, į jo kreipimąsi nebuvo sureaguota. Asmeniui ir toliau buvo sudaromos sąlygos netrukdomai lošti ir buvo priiminėjami visi jo piniginiai statymai.

Lošimo paslaugas Lietuvoje dabar teikia vienuolika įmonių. „Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, į Kauno teismą kreipęsis vilnietis praloštus 43 tūkst. eurų siekia susigrąžinti iš bendrovės „Top Sport“.

Daugiau nei 22 metus veikiančiai įmonei klausimai buvo pateikti raštu viešai prieinamais kontaktais, nes net ir rekvizitai.lt nurodyto telefono autoatsakiklyje įrašyta rekomendacija visais rūpimais klausimai kreiptis elektroniniu paštu. Tačiau „Top Sport“ komentaro apie šią konkrečią situaciją „Kauno diena“ taip ir nesulaukė.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) šių metų birželį lošimų organizatoriui „Top Sport“ skyrė 25 tūkst. eurų baudą už tai, kad į saloną nepatikrinę įleido nepilnamečius ir neskelbia privalomojo įspėjamojo užrašo.

Tai atveria galimybių diskusijai, kiek atsakingai lošimo organizatoriai laikosi susitarimų.

Griaunantis potraukis

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme dėl praloštų piniginių lėšų grąžinimo yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos. LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba nurodė, kad duomenų, kiek lošėjų  civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, tarnyba neturi. Tačiau tarnybos žiniomis, tokių atvejų tikrai buvo du, ar yra ir daugiau, nežinoma.

Svetainėje nebenoriu-losti.lt skelbiama, kad kazino, internete ir lošimo automatų salonuose lošia daugiau nei kas dešimtas, o loterijose laimę bando beveik pusė Lietuvos gyventojų.

„Per savo dvylika patirties metų nemačiau nė vieno sėkmingai uždarbiaujančio iš lošimų. Lošimuose nereikia jūsų žinių, įgūdžių, gebėjimų. Lošimo procesas paremtas tik atsitiktinumu ir sėkme“, – alfa.lt teigė psichologas Olegas Mackevičius.

Kalbėdami apie priklausomybę azartiniams lošimams mokslininkai aiškina, kad potraukis rizikuoti ir varžytis yra įgimtas. O azartiniai lošimai – tai ir socialinio bendravimo forma, leidžianti pabėgti nuo rutinos ir patirti jaudulį, kylantį dėl nežinomybės ir rizikos.

Apie priklausomybę nuo azartinių žaidimų (ludomaniją) Lietuvoje pradėta kalbėti maždaug prieš du dešimtmečius. Anot mokslininkų, liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms. Lošėjas lošėjui nelygus: vieni tai daro, kad maloniai praleistų laiką, kiti – nes nebesugeba sustoti net tada, kai lošimas sugriauna jų gyvenimą.

Anot mokslininkų, priklausomybės dažniausiai išsivysto dėl dviejų pagrindinių priežasčių: biologinės ir socialinės. Žmonės, kurių smegenys gamina per mažai malonumo hormono dopamino, visą gyvenimą kovoja su polinkiu į kokią nors priklausomybę. Azartiniai lošimai stimuliuoja tą patį smegenų centrą kaip ir kokainas. Kita priežastis – atstūmimo, vienatvės jausmas, stiprūs išgyvenimai ir asmeninės savybės, verčiančios atsiriboti nuo visuomenės. Žmogus turi neišspręstų problemų, neranda kalbos pats su savimi ir mėgina gydytis lošimu.

Ieškinys: lažybų bendrovę kaltina nereagavus į apribojimą lošti. Vytauto Petriko nuotr.

Sumanumas ar aplaidumas?

Pagal nustatytą tvarką lošimų organizatoriai turi patikrinti, ar lošti siekiantis asmuo nėra įtrauktas į apribojusių save lošti registrą.

Dažnu atveju apriboję savo galimybes lošti asmenys kreipiasi į LPT dėl lošimus organizuojančių bendrovių neteisėtų veiksmų, kuomet lošėjai yra įleidžiami į lošimo organizavimo vietas, kai juos įleisti yra draudžiama. Pralošę nemenkas pinigines sumas, prašo tarnybos įpareigoti lošimo organizatorius jas grąžinti.

„LPT neturi jokio teisinio pagrindo spręsti dėl lošėjų praloštų pinigų grąžinimo ir įpareigoti lošimus organizuojančias bendroves tas pinigų sumas lošėjams grąžinti. LPT kompetencija apsiriboja tik kaltų (fizinių) asmenų nustatymu ir nubaudimu administracine tvarka, o dėl žalos atlyginimo iš lošimo organizatoriaus lošėjams siūloma kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka“, – aiškino Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas A. Dilba.

Pasak vedėjo, asmuo, siekdamas patenkinti savo nekontroliuojamą lošimo poreikį, neretai būna gana sumanus ir išradingas. Neatmetama galimybė, kad ir lošimų namų aptarnaujantis personalas ne visada atlieka savo pareigą atsakingai patikrinti, ar asmuo nėra įtrauktas į Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

„Jūsų minima civilinė byla signalizuoja viena – asmuo, kuris buvo apribojęs savo galimybę lošti, ieško teisinių būdų kaip apginti savo interesus. Žinoma, tai atveria galimybių diskusijai, kiek atsakingai lošimo organizatoriai laikosi susitarimų, nes, jei asmuo būtų tinkamai patikrintas, kaip to reikalauja teisės aktai, tikėtina, kad jam nebūtų sudarytos galimybės lošti. Jei, visgi, tai yra ieškovo būdas sukčiauti, manytina, kad teismas tai išsiaiškins“, – dar tik atsidursiančią ant teisėjų stalo situaciją vertino A. Dilba.

Skirtingi argumentai

LPT duomenimis, per Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro gyvavimo laikotarpį tarnybai iš viso buvo pateikta daugiau nei 46 tūkst. prašymų iš Lietuvos ir užsienio piliečių. Šiai dienai apsiribojusių asmenų skaičius registre siekia daugiau nei 14,6 tūkst.

„Kadangi prašymai dėl įtraukimo į registrą yra teikiami savanoriškai, tad ir apsiribojusių asmenų motyvai gali būti įvairūs. Vieni į registrą prašo būti įtraukti trumpam laikui, todėl, pasibaigus prašymų galiojimui, jie gali tęsti lošimus arba pasirinkti kitas pramogas. Kitus asmenis dėl įvairiausių priežasčių atveda jų artimieji, nes nemato kito būdo kontroliuoti“, – dažniausiai pasitaikančias aplinkybes pateikti prašymą apriboti galimybes lošti minėjo A. Dilba.

14,6 tūkst. – tiek asmenų šiuo metu yra įtraukta į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Vis dėlto dalis įtrauktų į registrą nuoširdžiai tiki, kad, pagyvenę be lošimų, sugebės susitvarkyti su potraukiu, tačiau būna atvejų, kai jie tokius prašymus teikia pakartotinai. Anot Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo, pastebima, kad nė vienas asmuo, kuris pateikė prašymą įtraukti jį į registrą, nesidžiaugia savo lošimų patirtimis. Skaičiuojama, kad mažiausiai 1 iš 200 galimai yra priklausomas nuo lošimų.

„Remiantis tyrimais, kuriuos atliko Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, asmenų, galimai priklausomų nuo lošimų, skaičius gali būti nuo 0,5 iki 2,5 proc. visos populiacijos. Šie skaičiai atitinka skaičius, apie kuriuos rašoma ir Europoje atliekamuose tyrimuose“, – pastebėjo A. Dilba.

Tūkstantinės baudos

LPT, išnagrinėjusi lošėjų skundus, pagal kompetenciją turi teisę priimti sprendimus tiek lošimus organizuojančių bendrovių atžvilgiu, tiek ir atsakingų darbuotojų atžvilgiu, priklausomai nuo to, koks Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas buvo nustatytas.

LPT atlikus bendrovių patikrinimus, 2023 m. už Azartinių lošimų įstatymu numatytus draudimus ir apribojimus, lošimų organizavimo ir kitus pažeidimus dešimčia atvejų bendrovėms buvo paskirtos baudos.

Už asmenų, įtrauktų į registrą, įleidimą į lošimo organizavimo vietas ir leidimą lošti atsakomybė pagal lošimus organizuojančių bendrovių vidaus tvarkos teisės aktus tenka konkretiems bendrovių darbuotojams, kurie LPT nutarimais traukiami administracinėn atsakomybėn.

LPT lošimo organizatorių darbuotojams už lošėjų, apribojusių savo galimybę lošti, įleidimą į lošimo organizavimo vietas 2023 m. yra priėmusi šešis nutarimus, kuriais lošimo organizatorių darbuotojams skirtos baudos.

Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimų reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 500 iki 4 300 eurų.