Teismo pirmininkas politikuoja?

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė inicijuoja Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio viešų pasisakymų vertinimą. Teisėjo vieši pamąstymai sukėlė diskusiją.

Pažeistas neutralumas

Nacionalinė teismų administracija informavo, kad Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė tarybai pasiūlė artimiausiame posėdyje svarstyti klausimą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko A. Purvainio viešai išsakytų Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklos vertinimų.

Pirmininkės teigimu, Kauno apylinkės teismo pirmininko vieši pasisakymai galimai pažeidžia pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo, nešališkumo principus ir peržengia saviraiškos ribas.

Arūnas Purvainis (Vilmanto Raupelio, E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

Teisėjų tarybos pirmininkės manymu, teisėjo A. Purvainio viešus pasisakymus apie Seime vykstančius politinius procesus būtina įvertinti Teisėjų etikos principų laikymosi kontekste – vadovaudamasis pagarbos ir lojalumo valstybei principais, teisėjas, be kita ko, privalo elgtis politiškai neutraliai ir korektiškai, viešai nereikšti savo politinių įsitikinimų, neužsiimti agitacija.

Viešais pasisakymais, kuriais nesilaikyta politinio neutralumo ir korektiškumo, gali būti pažeistas ir teismų nepriklausomumas, kuris yra būtina teisinės valstybės sąlyga ir pagrindinė teisingo teismo proceso garantija.

Teisėjų tarybos pirmininkės teikime akcentuojama, kad, kaip ir kitas pilietis, teisėjas turi teisę į žodžio, tikėjimo, susivienijimų ir susirinkimų laisves, tačiau, naudodamasis šiomis teisėmis, teisėjas visada turi elgtis taip, kad išsaugotų savo pareigų orumą, teismų nešališkumą ir nepriklausomumą.

Nagrinėjamoje situacijoje teisės į teisėjo saviraiškos laisvę ribos galėjo būti peržengtos. Paskutinę kovo dieną žiniasklaida paviešino A. Purvainio nuomonę. Kauno apylinkės teismo pirmininkas pareiškė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo laikinoji komisija galimai buvo sudaryta neteisėtai. Pasak jo, komisijos tyrimo tikslas nebuvo aiškiai apibrėžtas, o pati komisija ėmėsi Konstitucinio Teismo (KT) vaidmens, nors to daryti negali.

Pasileido plaukus?

Naujienų agentūrai ELTA  A. Purvainis aiškino, kad pagal Konstituciją parlamentinė demokratija nėra tokia sistema ir negali būti aiškinama taip, kad bet kada, bet kokiomis sąlygomis galima įsikišti į kurios nors viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės institucijos ar pareigūno veiklą – prezidento, teismo, prokuratūros ar VSD.

„Parlamentinė demokratija ir iš to išplaukiančios kontrolės formos nėra tokios sistemos, kai parlamentas ar jo pavedimu veikianti komisija, esant menkiausiai dingsčiai, galėtų kontroliuoti bet kokių valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimus, veiklą ir atitinkamai pasiūlyti taikyti atsakomybes, konstatuoti priesaikos sulaužymą, Konstitucijos pažeidimą, jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija. Teisės klausimo sprendimas negali būti grindžiamas politiniais argumentais“, – agentūrai ELTA sakė teisėjas.

A. Purvainis tęsė, kad jeigu tokia praktika susiformuotų, neišvengiamai būtų paneigtas konstitucinis atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principas.

„Vadinasi, sakytume, kad yra normalu, jog vienai valdžiai, šiuo atveju įstatymo leidžiamajai valdžiai, galima įsiterpti į kitų valdžių, pavyzdžiui, teisminės valdžios įgaliojimų lauką, kai tik teismas gali spręsti ir pateikti teisinius vertinimus. Pavyzdžiui, tik KT gali pateikti išvadą, ar Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ar sulaužė priesaiką“, – aiškino teisėjas.

Nepaisant vėlyvo teisinio išprusimo ir dar vėlyvesnio tapsmo apylinkės teisėju, šitas vyrukas su pagrindine užsienio rusų kalba tikrai toli eis.

Anot A. Purvainio, jeigu būtų kalbama apie VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), svarstomi jų kompetencijos ribose atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, iš jų negalima reikalauti tokios informacijos.

„Jeigu ji nesusijusi su tyrimo dalyku, tai sudaro prielaidų tokiam neapibrėžtam informacijos pateikimui, o tai reiškia, kad sudarytume prielaidų pažeisti viešąjį interesą, kad valstybės paslaptys taptų žinomos, nes tyrimai gali būti eigoje, pats atskleidimas padarytų daugiau žalos nei naudos. Jeigu sakytume, kad čia viskas gerai, toks mūsų lūkestis, tai Konstitucija taip neleidžia, nes numatyti tiek teisinės valstybės, tiek atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principai, sąveika negali būti suprantama“, – sakė teisininkas.

Įžvelgė palaikymą

„Įsidėmėkite šitą vardą, pavardę ir veidą – Arūnas Purvainis. Kauno apylinkės teismo pirmininkas. Nepaisant vėlyvo teisinio išprusimo ir dar vėlyvesnio tapsmo apylinkės teisėju, šitas vyrukas su pagrindine užsienio rusų kalba tikrai toli eis.

Jis vienintelis iš visų Lietuvos teisėjų viešai supliekė Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri nustatė neteisėtus VSD direktoriaus, prokuratūros ir STT vadovų veiksmus, o taip pat tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda įmerkė uodegą į baltarusiškų trąšų ir jų stumdytojų jovalą taip pat stipriai, kaip Rolandas Paksas buvo įkišęs propelerį į J. Borisovo ir A. Kikališvilio rublinę buzą“, – feisbuke sureagavo apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

 

 

R. Valatka ironizuoja, kad A. Purvainis pats save pasiskyrė Konstitucinio Teismo teisėju ir išaiškino urbi et orbi, kad visi tie, kurie prieš Prezidentą G. Nausėdą, yra neteisūs: „Purvainis bus pranokęs patį baroną Miunhauzeną, kuris porino, kad, sugriebęs už nuosavų plaukų, ištraukė save iš pelkės. Tik Purvainis su savimi iš pelkės dar ištraukė ir smarkiai apsitapšnojusį prezidentą.“

A. Purvainio pasisakymą kritiškai vertino ir buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas: „Konstitucija, nacionaliniai ir tarptautiniai teisėjų etikos standartai įpareigoja teisėjus būti politiškai neutralius ir korektiškus. Savaime suprantama, tai reiškia draudimą kištis į politinių institucijų – šiuo atveju Seimo ir Prezidento – ginčus ir palaikyti kurią nors ginčo šalį.“

D. Žalimas tęsė: esą tikrai rizikinga ir nevienareikšmiškai vertinama tema, kur šiuo konkrečiu atveju pagal Konstituciją prasideda parlamentinės kontrolės ir parlamentinio tyrimo ribos.

„Kadangi anksčiau konstituciniuose ginčuose šio teisėjo matyti neteko, gali pradėti daryti visokias prielaidas. Pavyzdžiui, kadangi Prezidentas G. Nausėda bijo apkaltos nuo pat inauguracijos dienos, šiandien jis mobilizuoja visus, ką turi. Nepaisydamas nieko, net Konstitucijos, kurios jis niekad ir negerbė. Teisėjui tai gali būti gera proga užsidirbti paaukštinimą, nes Prezidentas jau yra pasižymėjęs kaip stumiantis į aukščiausius teisminius postus tuos, kurie jam įsiteikia profesionalumo sąskaita“, – dėsto D. Žalimas.

 

 

Pastebėjimai neišgirsti

Apie įtampas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose „Kauno diena“ rašė ne vieną kartą, tiksliau, nuo 2019 m., kai teisėjas A. Purvainis tebuvo laikinasis teismo vadovas. Susidaro įspūdis, kad situacija Kauno rūmuose per pastaruosius metus ne gerėjo, bet gal net prastėjo.

Iki skyrimo Kauno apylinkės teismo pirmininku šis teisėjas ėjo pavaduotojo pareigas. A. Purvainio siekis užimti Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas kėlė nemažai aistrų.

Pirmininku A. Purvainis paskirtas tik iš trečio karto, po trečios atrankos procedūros. Antroje atrankoje įvyko iki šiol teismų istorijoje negirdėtas dalykas. Tąsyk paskutines kadencijos dienas skaičiuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė eiti Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas pasirinko atrankoje dalyvavusį A. Purvainį. Tačiau tąsyk Teisėjų taryba nepritarė jos pasirinkimui ir buvo paskelbta trečia atranka.

Paskutinėje, trečioje, atrankoje į pirmininko pareigas vykdytoje anoniminėje teismo darbuotojų apklausoje nuomonės pasiskirstė apylygiai: vieni buvo prieš A. Purvainio kandidatūrą, kiti – už. Pastarąjį kartą Teisėjų taryba pakeitė nuomonę.

Pasipriešinę D. Grybauskaitės pasirinkimui, Prezidento G. Nausėdos pasirinkimui dėl to paties asmens nesipriešino. Nors 2019 m. pabaigoje dalis Kauno apylinkės teismo teisėjų kreipėsi į apylinkės teismą administruojantį Kauno apygardos teismą, Teisėjų tarybą, Prezidentą dėl nepriimtinų A. Purvainio vadovavimo metodų.

Pernai paskutiniame 2023 m. Teisėjų tarybos posėdyje buvo nagrinėjamas Kauno rūmų teisėjos Sigitos Meškauskienės kreipimasis į Teisėjų tarybą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko jai priskirtos specializacijos nagrinėti nepilnamečių bylas. Vėliau savo skundą teisėja atsiėmė ir problemos neva neliko.

Kauno rūmų baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų teisėjai praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į Teisėjų tarybą, Prezidento kanceliariją dėl kritiškos situacijos teisme. Savo pastebėjimais apie pirmininką, galimas mobingo apraiškas su prezidentūra pasidaliję Kauno rūmų teisėjai liko neišgirsti.

„Informacijos apie „prastą mikroklimatą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, galimas mobingo apraiškas, galimą autoritarinį pirmininko A. Purvainio vadovavimo stilių“ Prezidento kanceliarijoje negauta“, – „Kauno dienai“ atsakė Prezidento komunikacijos grupė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

onute

onute portretas
Jokio pasitikėjimo pirmininke jusu teismais jusu kalbom sudirbta teisėtvarka net patys savam rate vienas kita ėdat jus visus su tais valatkom nausėda ir šitais valdančiais i pasaulini teisma kad išgelbėti paprastus lietuvos žmones

Girtas valatka

Girtas valatka portretas
Vytautas Bakas pasisakė ir vis dar pasisako už nelegalių migrantų iš afrikos ir azijos įteisinimą Lietuvoje. Maldeikis, įsivėlęs į daugelį kitų skandalų, kaip su puidoku ir pan. Šitų apsišaukėlių šarlatanų komisija negali susitaikyti su tuo, kad prezidentūra nepalaiko stambulo konvencijos ir nelegalios migracijos į Lietuvą.

be ironijos

be ironijos portretas
kai žmonės stojo į sajūdį, o valatka stojo į komunistų partiją?
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

Daugiau straipsnių