Verslas gyventojus paliko be parkavimo vietų?

Karaliaus Mindaugo apartamentų gyventojai įsitikinę, kad jiems priklauso automobilių vietos, tačiau visas jas rezervavo Verslo centras ir reikalauja nemažų rinkliavų.

Butui priklauso vieta?

Karaliaus Mindaugo pr. 64-ojo namo gyventojai į „Kauno dieną“ kreipėsi su skundu dėl automobilių statymo vietų. Pasak vietos gyventojų, butui turi priklausyti bent viena vieta, tačiau Verslo centras visas jas esą pasisavino.

„Kai pirkome butus, mums buvo sakoma, kad turėsime ir parkavimo vietą. Mums pardavėjai aiškino, kad stovėjimo aikštelė bus po M. K. Čiurlionio tiltu, taip pat bus galima automobilius statyti vidiniame kieme. Tačiau visas aikšteles išsinuomojo Karaliaus Mindaugo verslo centras ir mums nieko neliko“, – pasakojo Karaliaus Mindaugo apartamentų įgaliotas daugiabučio namo atstovas Vincentas Kašėta.

Kai pirkome butus mums buvo sakoma, kad turėsime parkavimo vietą.

Jis teigė, kad dėl parkavimo vietų laiškus siuntė ir Karaliaus Mindaugo verslo centrui, ir valstybinėms institucijoms. Čia įsikūrusi architektų studija nurodė, kad apartamentams priklauso 24, o komercinių patalpų atstovams 32 parkavimo vietos. Pasak gyventojo, būtent vidiniame kieme jiems buvo numatytos automobilių vietos, tačiau ir jos rezervuotos.

Ima mokestį

Verslo centro atstovai iškabino skelbimus, kad už parkavimo vietą bus imamas mokestis. Skelbime nurodoma esą nuo šių metų pradžios gyventojai turi susimokėti už vietą – 80 eurų ir PVM, jei automobilį nori palikti lauke, arba 110 eurų ir mokesčius, jei gyventojas pageidauja automobilį statyti po stogu esančioje aikštelėje.

Skundas: Karaliaus Mindaugo apartamentuose įsigiję butus tikėjosi ir nemokamos parkavimo vietos, bet dabar prašoma susimokėti. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Absurdiškai skamba, kad turime iš Verslo centro nuomotis vietą, nors mums buvo sakyta, kad perkant butą viena vieta ir taip priklauso. Vieną rytą pamatėme, kad atsirado ženklai „Rezervuota“. Jei mes pasistatome automobilį, iškviečia policiją, bet ji negali nubausti, nes Verslo centras nepateikia dokumentų, kokių pagrindu įrengė tas rezervuotas vietas. Jie negali įrodyti, kad turi dokumentus. Kitą dieną radome nuleistus užkardus, nors gyventojai nebuvo apie tai informuoti“, – piktinosi vietos gyventojas.

Jis teigė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Jos atstovai esą paaiškino, kad užkardų negali būti.

„Jie man nurodė, kad šioje vietoje suformuotas bendras žemės sklypas ir Verslo centras neturi teisės statyti užkardų, nepriklausomai nuo to, kad rezervavo vietas. Tai tą užkardą jie pakėlė, tačiau kieme prikabino skelbimų, kad užkardas vėl bus nuleistas, o tiems, kam reikia pravažiuoti, turi su Verslo centru susisiekti, nurodyti kontaktus, valstybinį numerį ir pan. Gyventojai savo duomenis nusiuntė ir gavo atsakymą, kad nemokamų vietų aikštelėje nėra ir visos vietos kainuoja“, – aiškino V. Kašėta.

Į Verslo centro laišką gyventojas atsakė argumentuodamas, kad jie neturi teisės nuleisti užkardo, kol gyventojai neturės savo pravažiavimo. Po to, pasak kauniečio, iš verslininkų daugiau jokių žinių nesulaukė.

„Gyventojai neprieštarauja, kad Verslo centras dienos metu naudotų tas vietas, bet vakarais juk klientų nėra, aikštelė tuščia, todėl čia apartamentus turintys žmonės galėtų laisvai statyti savo transporto priemones. Aikštelėje telpa visi, tik reikia bendradarbiauti“, – įsitikinęs Karaliaus Mindaugo 64-ojo namo gyventojas. Jis pridūrė, kad problema dėl parkavimo kyla ne tik jo namo gyventojams, bet ir kitiems, įsikūrusiems tame pačiame sklype.

Savivaldybė nesikiša

Dėl Verslo centro užimtų parkavimo vietų „Kauno diena“ kreipėsi į miesto savivaldybę – galbūt ši gali gyventojams padėti. Tačiau, pasak valdininkų, sklypas privatus, todėl savivaldybė jame šeimininkauti negali.

„Karaliaus Mindaugo pr. 64 yra privatus sklypas, tad nei savivaldybė, nei kita įstaiga neturi jokios teisinės galimybės reguliuoti parkavimo sprendimų jame. Gyventojai, pirkdami butą, turi įvertinti poreikį parkuoti transporto priemones. Dažniausiai statytojai siūlo įsigyti ar nuomoti parkavimo vietas“, – pastebėjo biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ vadovas Justas Limanauskas.

Jis pažymėjo, kad ženklus „Rezervuota“ galima įrengti vadovaujantis teisės aktu „Rezervuota stovėjimo vieta. Įrengimo, pašalinimo ir specialių leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašas“.

„Vadovaujantis juo, kiemuose, sudarius rezervuotų vietų sutartį, ženklą „Rezervuota“ galima statyti tik privačiuose sklypuose, bet Karaliaus Mindaugo pr. 64 tokia sutartis nesudaryta. Aikštelė po Čiurlionio tiltu rezervuota, vadovaujantis minėtu teisės aktu ir išnuomota vienam iš sklype esančio nekilnojamojo turto vystytojų.

Privačių sklypų namų gyventojų klausimai dėl parkavimo su savivalda neturėtų būti derinami, nes šiuos klausimus turi spręsti patys gyventojai prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą. Karaliaus Mindaugo pr. 64 esantis privatus sklypas yra labai didelis, gyventojai šiuos klausimus turėtų spręsti su parkavimo vietų savininkais“, – teigė J. Limanauskas.

NŽT vizitas

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas dienraščiui patvirtino, kad tarnyba buvo nuvykusi į minėta sklypą. Specialistai žemės naudojimo patikrinimą atliko dar pernai. Tąkart buvo gautas pareiškimas, kad trukdoma pravažiuoti, užrakinti vartai.

„Nuvykus į vietą nustatyta, kad teritorijoje yra rakinami tik vieni vartai, tuo trukdoma pravažiuoti ties rytiniu įvažiavimu (ties Kaunakiemio g. 3), tačiau judėjimas ir važiavimas sklypo viduje neapribotas.

Reaguodama į patikrinimą, UAB „KPC nekilnojamasis turtas“ 2022 m. kovo 16 d. pateikė raštą ir informavo, kad šie vartai yra ne jų statyti, jie nežino, kas juos užrakino, tačiau šiuo metu jie yra atrakinti (kas atrakino, įmonė irgi nežino). Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta, kam priklauso vartai ir kas juos užrakina ir atrakina, tyrimas buvo nutrauktas“, – komentavo R. Golubovas.

Jis nurodė, kad Karaliaus Mindaugo pr. 64 pastatas patenka į žemės sklypą Kaunakiemio g. 1, kuris suformuotas atsižvelgiant į Kauno miesto valdybos 1998 m. sprendimą.

Pasak NŽT atstovo, vėliau pastatų, esančių Kaunakiemio g. 1, savininkės bendrovės „KPC nekilnojamasis turtas“ iniciatyva buvo parengtas teritorijos detalusis planas, jis patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu.

NŽT aiškino, kad pagal 1998 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį buvo išnuomotas Lietuvos ir Airijos akcinei bendrovei „Kauno pieno centras“, 2007 m. vasario 23 d. susitarimo pagrindu minėto žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta su akcine bendrove „Kauno pieno centras“, tačiau vėliau nuomos sutartis su bendrove „KPC nekilnojamasis turtas“ nebuvo sudaryta.

Rinkliava: gyventojai už automobilio vietą turi susimokėti 100 eurų viršijantį mokestį. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pasak R. Golubovo, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės informacijos matyti, kad šiame žemės sklype yra sandėlis, keli administracinės paskirties pastatai su gyvenamosiomis patalpomis, keli komerciniai pastatai su gyvenamosiomis patalpomis,

„Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), pateiktame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Pagal naujausius VĮ Registrų centro duomenis matome, kad žemės sklype šiuo momentu jau yra ir kitų pastatų savininkų, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai nebuvo atlikti“, – aiškino NŽT atstovas.

Jis nurodė, kad apie reikalavimą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį yra informuota bendrovė „KPC nekilnojamasis turtas“.

„2015-03-18 raštu ir 2021-11-22 raštu UAB „KPC nekilnojamasis turtas“ ir kitų sklype esančių statinių savininkai buvo informuoti apie būtinumą pateikti planą su pažymėtomis sklypo dalimis statiniams eksploatuoti, tačiau iki šiol toks planas NŽT nebuvo pateiktas, dalys tarp bendraturčių nenustatytos, nuomos sutartys nesudarytos.

Žemės sklypo naudotojams pateikus žemės sklypo planą, NŽT Kauno miesto skyrius apskaičiuos žemės sklypo dalis tarp bendraturčių ir pagal pateiktus prašymus spręs klausimą dėl tolesnių procedūrų – išnuomoti, parduoti priskirtas bendro naudojimo žemės sklypo dalis pastatų ar patalpų savininkams“, – kokios procedūros turi būti atliktos, informavo R. Golubovas.

Savininkų pozicija

Savo poziciją dėl parkavimo vietų gyventojams pateikė ir bendrovės „KPC nekilnojamasis turtas“ vadovas Andrius Valasevičius. Ši bendrovė nuosavybės teise valdo parkavimo aikšteles.

„Norėtume paaiškinti, kad bendrovė nuosavybes teise valdo visą lauko parkavimo aikštelę ir mažesnę pusę parkavimo aikštelės po stogu. Kitas aikštelės dalis nuosavybės teise yra įsigiję gyventojai ar kiti juridiniai asmenys (patalpų savininkai). Nurodytas parkavimo vietas teisės aktų nustatyta tvarka, turint suderintą projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, savo lėšomis įrengė „KPC nekilnojamasis turtas“. Tokia parkavimo aikštelė yra atskiras nekilnojamasis daiktas, kurį jos savininkai gali valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Bendrovė dalį jai priklausančios parkavimo aikštelės vietų nuomoja šiame žemės sklype esančių patalpų savininkams ar naudotojams, tokios vietos yra pažymėtos ženklais, kad vieta yra rezervuota, t. y. naudojama konkretaus naudotojo“, – dėstė A. Valasevičius.

Pozicija: Verslo centro atstovų teigimu, aikštelė yra jų nuosavybė, todėl parkavimą gali organizuoti savo nuožiūra. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jis tikino, kad pastaruoju metu parkavimo problema Kauno miesto centrinėje miesto dalyje tapo itin aktuali, o be įvažiavimo kontrolės nuolat kyla konfliktinių situacijų, kai atskiriems savininkams nuosavybės teise priklausančios ar pastatų patalpų naudotojų išsinuomotos iš savininko parkavimo vietos būna užstatomos.

„Be to, nesant įvažiavimo kontrolės parkavimas bendrovės valdomoje aikštelėje vyksta chaotiškai, parkuojant automobilius ne tik svetimose parkavimo vietose, bet ir užstatant kitus automobilius. Nuolat yra užstatomas ir pats pravažiavimas aikštele, o tai daryti draudžiama ir dėl būtinybės užtikrinti priešgaisrinį privažiavimą nelaimės atveju. Dėl to aikštelės savininkai ir naudotojai bendru sutarimu sutarė įvesti įvažiavimo į parkavimo aikštelę kontrolę, siekdami užtikrinti tvarką“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad įvažiavimo kontrolės įranga buvo įrengta „KPC nekilnojamasis turtas“ lėšomis.

Pasak bendrovės direktoriaus, „KPC nekilnojamasis turtas“, kaip aikštelės dalies savininkas, esą užtikrina teisę Verslo centro patalpų savininkams naudotis, o pageidaujantiems – parkavimo vietą išnuomoti.

„Visiems parkavimo aikštelės savininkams (bendraturčiams) ar šios aikštelės nuomininkams yra suteiktos techninės priemonės laisvai be jokių apribojimų patekti į aikštelę ir naudotis jų valdomomis parkavimo vietomis. Daikto savininko suteikimas kitam asmeniui laikinai už tam tikrą atlyginimą pasinaudoti svetimu daiktu yra įprasta praktika, nes daikto savininkas tokį daiktą yra sukūręs savo lėšomis, jis moka už jį nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius, jam tenka atsakomybė už daikto būklę ir jo priežiūrą ir pan. Tokia praktika yra taikoma tiek kitose Kauno miesto Centro ir Senamiesčio dalyse, kur parkavimo vietų nėra tiek, kiek jų reikėtų kiekvieno daugiabučio patalpų savininkams, tiek ir kituose didžiųjų Lietuvos miestų centrinėse dalyse“, – kodėl iš gyventojų imamas parkavimo vietų mokestis, aiškino A. Valasevičius.

Jis tikino, kad gyventojai, nesutinkantys sudaryti nuomos sutarties, turi alternatyvą statyti automobilius miestui priklausančioje aikštelėje.

„Bendrovės su kiekvienu iš savininkų sudarytose patalpų pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad parduoda tik patalpas. Tačiau parkavimo aikštelė yra atskiras nekilnojamasis daiktas ir jis parduodamas nebuvo. Aplinkybė, kad patalpų savininkas, nesant įvažiavimo į parkavimo aikštelę kontrolės, galimai naudojosi aikštele, neturėtų būti aiškinama taip, kad savininkas tokią parkavimo vietą įsigijo“, – pridūrė „KPC nekilnojamasis turtas“ direktorius.

Jis aiškino, kad užkardo pakėlimo ir nuleidimo priemones turi visi asmenys, kurie turi teisę naudotis  šia parkavimo aikštele, t. y. aikštelės savininkai ir nuomininkai. Pasak pašnekovo, asmenys, neturintys teisės naudotis parkavimo aikštele, parkavimo aikštelėje negali laikyti savo transporto priemonių.

„Bendrovės komercinių patalpų naudotojams išnuomotos parkavimo vietos yra suteiktos naudotis be apribojimų visą nuomos sutarties laiką ir bendrovė neturi galimybės suteikti kitam asmeniui galimybės naudotis parkavimo vieta. Gyventojai turi teisę savarankiškai susitarti su tokiais parkavimo vietų nuomininkais dėl laikino (tam tikrą paros laiką) pasinaudojimo nuomininko valdoma parkavimo vieta ir tokio pasinaudojimo sąlygų, o bendrovė tokiems susitarimams neprieštarautų“, – apie tai, kodėl gyventojams neleidžiama be jokio mokesčio aikštelėje palikti automobilius naktimis, komentavo A. Valasevičius.


Statybų inspekcijos pozicija

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad statant naujus daugiabučius gyvenamuosius namus privaloma suprojektuoti ir įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui.

Rekonstruojant, remontuojant statinius ar keičiant jų paskirtį taip pat turi būti projektuojamos ir įrengiamos privalomosios automobilių stovėjimo vietos. Tuo atveju, jei rekonstravimo, remonto darbais, taip pat neatliekant jokių statybos darbų, komercinės paskirties patalpų paskirtis keičiama į gyvenamąją (butų), privaloma suprojektuoti ir įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą kiekvienam naujam butui.

Savivaldybių administracijos, prieš išduodamos statybą leidžiančius dokumentus (SLD) keisti patalpų paskirtį, privalo patikrinti, ar statinio projekto, kuriame numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus, tarp jų ir automobilių stovėjimo vietų skaičių.

Statybos inspekcija vykdo statybos valstybinę priežiūrą, į kurią nepatenka statinių naudojimo priežiūra. Savivaldybės administracijos išduoda SLD ir vykdo statinių naudojimo priežiūrą, todėl manytina, ar konkrečiu atveju pagrįstai butų savininkai reikalauja automobilių stovėjimo vietų, pagal kompetenciją turėtų įvertinti ir atsakyti Kauno miesto savivaldybės administracija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

?

? portretas
Galėtu pasimanyti - vieni duotu diena butuose pamiegoti, nes gi į darbą eina, tai nereikia, o kiti duotu naktį pasiparkuoti gi tuščia..

H

H portretas
Kai valdžia yra .... Reikia tvarka patiems daryti

Kaune žiūrima tik verslinykų interesų

Kaune žiūrima tik verslinykų interesų portretas
eilinis, dirbantis, mokesčius mokantis žmogus Kaune yra nieko vertas. Nes čia viskas vertinama per stiklainio prizmę,- o kokia man iš to nauda ?
VISI KOMENTARAI 58

Galerijos

Daugiau straipsnių