Vilniaus gatvė: ar ne per anksti liejasi kritika?

  • Teksto dydis:

Naujai atgijusi Vilniaus gatvė tapo ypatingu kauniečių traukos objektu. Ryškūs pokyčiai šioje Senamiesčio erdvėje pasufleravo šūkį miestui, pasitinkant didžiąsias metų šventes: „Kelias į Kalėdas Kaune“. Praeivius džiugina iš pagrindų sutvarkytas grindinys, stabtelėti vilioja šimtai girliandomis padabintų eglaičių. Baigiant kapitalinį remontą, visuomenėje kilo diskusijų dėl naujų šviestuvų ir pavienių technologinių sprendimų. Šių klausimų aptarimą inicijavę Kultūros paveldo departamento (KPD) ir Kauno savivaldybės administracijos atstovai išsprendė juos prieidami bendrų kompromisų.

Pilnas paveikslas – pavasarį

Vilniaus gatvės kapitalinis remontas dar nėra oficialiai pabaigtas. Tačiau bendras vaizdas jau matomas: įrengti bortai, šaligatviai, šviestuvai. Atnaujintas beveik visas grindinys – rangovams beliko nedidelė atkarpa ties susikirtimu su Laisvės alėja. Čia patogų praėjimą pėstiesiems kol kas užtikrina laikinai įrengta danga.

Atnaujintas erdves išbandę kauniečiai dalija komplimentus dėl kur kas patogesnės gatvės dangos. Vis dėlto pasigirdo ir keletas pastabų. Suklusti privertė papilkėję akmenys, pernelyg ryškios deformacinės siūlės, o pagrindiniu ginčų objektu tapo nauji šviestuvai.

Darbų eigą apžvelgę savivaldybės ir KPD specialistai priėjo išvados, kad kritika kol kas pernelyg ankstyva. Bendras Vilniaus gatvės vaizdas bus pilnai matomas tik galutinai finišavus rangos darbams, kitąmet pavasarį. Iki tol akmenys bus nuvalyti ir grindinys įgaus sau būdingą ryškumą bei įprastus atspalvius.

„Rangovai ruošia pavyzdinę Vilniaus gatvės atkarpą su nuvalytais, ryškių spalvų akmenimis. Nors tai planuota padaryti kitų metų pavasarį, nusprendėme neatidėlioti ir veiksmų imtis dar šiemet“, – paaiškino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus atkreipė dėmesį, jog kilo klausimų ir dėl grindinyje matomų baltų deformacinių siūlių. Rangovai bei jų darbus prižiūrintys savivaldybės specialistai užtikrino akylai stebėsiantys situaciją, kad prireikus būtų imtasi atitinkamų veiksmų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Deformacinių siūlių užpildo spalva kelia klausimų ir mums. Iki pavasario ji turėtų supanašėti su grindiniu. Šis technologinis sprendimas, norint darbus atlikti kokybiškai, buvo neišvengiamas“, – tikino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Šviestuvus stengsis išsaugoti

KPD ir savivaldybės administracijos specialistai taip pat aptarė priešingų reakcijų sukėlusią šviestuvų temą. Dar kartą akcentuotos esminės priežastys, dėl ko nuspręsta senųjų žibintų atsisakyti ir vadovautasi architektų nuomone renkantis naujuosius.

Tai yra Kauno miesto istorijos dalis, kurią reikia saugoti.

„Seni stulpai buvo nestabilūs, netinkami tolesnei eksploatacijai, turėjo konstrukcinių pažeidimų, neatitiko šiandieninių elektrotechninių reikalavimų. Juos restauruoti būtų buvę per daug sudėtinga, o eksploatuoti – pavojinga“, – teigė A. Pakalniškis.

Vilniaus gatvės kapitalinio remonto projekto autorė, architektė Vilija Skėrienė pabrėžė, kad senamiestyje nederėtų bandyti imituoti istoriją: „Net senųjų ketaus šviestuvų autoriaus Rimvydo Palio nuomone, naujieji stilistiškai labiau tinka. Pseudoistoriniai, senovę primenantys šviestuvai būtų didelė klaida.“

Architektės nuomonei argumentuotai antrino ir Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, pacitavęs UNESCO Vienos memorandume esančią rekomendaciją: „Miestų planavime, šiuolaikinėje architektūroje ir istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojime reikėtų vengti visokių pseudoistorinių projektų formų, nes jais nusižengiama ir istorijai, ir dabarčiai. Vietoje vieno istorinio vaizdo neturėtų atsirasti kiti – istorija privalo išlikti lengvai skaitoma ir pagrindinis tikslas yra kokybinėmis intervencijomis užtikrinti kultūros tęstinumą.“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Visgi Kauno savivaldybės administracija, atsižvelgusi į KPD rekomendacijas ir gerbdama autorinį darbą, mėgins surasti kontekstualiai tinkamą erdvę mieste, kur būtų panaudoti geresnės būklės išlikę ir kokybiškiau pagaminti senieji R. Palio projektuoti ketaus šviestuvai.

„Tai yra Kauno miesto istorijos dalis, kurią reikia saugoti“, – akcentavo KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas S. Stoškus.

Kelias į Kalėdas Kaune

Nuo lapkričio pabaigos Vilniaus gatvėje, žingsniuojant kalėdinio miestelio Rotušės aikštėje link, praeiviams pirmuosius įspūdžius dovanoja šventiški papuošimai. Dažnas neatsispiria pagundai stabtelėti ir įsiamžinti prie žibančių eglaičių.

Pagrindinę senamiesčio pėsčiųjų erdvę papuošė beveik trys šimtai LED girliandomis spindinčių žaliaskarių. Jose sužibo per 55 tūkst. švieselių.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ši senamiesčio erdvė jau tapo savotišku simboliu ir netgi pasufleravo šiųmetį šūkį, pasitinkant didžiąsias šventes: „Kelias į Kalėdas Kaune“. Puošniai išdabinta gatvė pakilias emocijas ir įspūdžius kauniečiams skleis iki Trijų Karalių šventės, kitų metų sausio 6-osios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Atsakau Kaunietei

Atsakau Kaunietei portretas
Galbūt nustebtumėte sužinojusi kad ir su senaisiais tašytais bet nenupjautais, o tvarkingai iš naujo sudėtais akmenimis dantys nebūtų išbarškėję…

Q

Q portretas
Bus kaip ir po visu pertvarku - šudas

eisim

eisim portretas
ten pačiuožinėt ............... trasa iki pat Laisvės alėjos ir dar nemokama ............. net pačiūžų išsinuomot nereikės per tarptautinę TANGO dieną
VISI KOMENTARAI 29

Galerijos

Daugiau straipsnių