Pageidavimų koncertas baigėsi?

Ši byla įstrigusi teisme nuo pernykščio lapkričio. Ir nors per tiek laiko niekaip nepavyko jos atversti, kaltinamųjų gynyba sugebėjo nuo šio teismo proceso nušalinti ikiteisminiam tyrimui vadovavusią Kauno apygardos prokurorę. Tai pavyko vieną iš kaltinamųjų ginančiam buvusiam jos kolegai Algimantui Kliunkai, gana skandalingomis aplinkybėmis palikusiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo postą ir, apsivilkus advokato mantiją, perbėgusiam į priešingą barikadų pusę.

Tačiau pagrindinė priežastis, dėl ko šios bylos iki šiol nepavyko atversti, – kita jos kaltinamųjų turto prievartavimu ir poveikiu nukentėjusiajam bei jų advokatų užgaida. Jie užsispyrė, kad bylos nagrinėjimas vyktų gyvai, o ne nuotoliniu būdu, t.y., kad jie būtų vienoje patalpoje su nukentėjusiuoju. Ir, panašu, ne tik todėl, kad geriau girdėtų jo parodymus. Tačiau, laikantis karantino reikalavimų, visi šio teismo proceso dalyviai į vieną iš didesnių Kauno apygardos teismo posėdžių salių netilpo. Kaip ir šiuo metu jame teisiami agurkinių priešininkai kamuoliniai. Jų bylos posėdžius imta rengti net per dvi teismo sales, jose esantiems proceso dalyviams bendraujant nuotoliniu būdu. Tačiau minėtoje Kamuolinių gaujos byloje – net septyniolika teisiamųjų.

Turto prievartavimu kaltinamų Agurkinių gaujos byloje, kurią ketvirtadienį pavyko atversti, teisiamieji – penki. Bylą teismui rengę teisėsaugininkai prisipažino, kad jiems pavyko nustatyti ne visus asmenis, susijusius su į ją sugulusiais įvykiais. O ir tie, kuriuos pavyko pasodinti į teisiamųjų suolą, ketvirtadienį atkakliai slėpė veidus nuo žiniasklaidos. Kai kas net demonstratyviai dūsavo. Tačiau du iš penkių šios bylos teisiamųjų buvo dar gudresni. Neatmetama tikimybė, kad, pamatę žiniasklaidos fotoobjektyvus arba sužinoję apie šiuos spąstus iš savo advokatų, jie pasirodė teismo posėdžių salėje, kai jau nebuvo galima fotografuoti, nes buvo prasidėjęs posėdis.

Tiesa, palyginti su kamuoliniais, agurkiniai visada kažkodėl labiau bijojo žiniasklaidos fotoobjektyvų. Ir tai niekaip nesiderina su daugumos jų biografijomis.

Vienas iš agurkiniams būdingų bruožų – slėpti veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Seni vilkai

Vienas iš šios bylos teisiamųjų – 34-erių Mantas Nauronis yra teistas už pasikėsinimą nužudyti du žmones. Tai buvo asmenys, su kuriais jo draugai konfliktavo viename Draugystės gatvės bare. Laimė, medikams šiuos sunkiai peiliais subadytus jaunus vyrus pavyko išgelbėti.

Pats M.Nauronis per ginkluotą akistatą su kamuoliniais, įvykusią 2010-ųjų žiemą Šilainiuose, Šarkuvos gatvėje, neteko akies. Tai buvo jam į pakaušį pataikiusios kulkos padarinys. Tačiau dėl M.Nauronio ir dar dviejų agurkinių sužalojimo vėliau teistas Kamuolinių gaujos atstovas buvo išteisintas dėl būtinosios ginties. Jis teisinosi buvęs priverstas šaudyti, nes buvo užpultas su draugu dešimteriopai gausesnių Agurkinių gaujos pajėgų, kai atvyko pakeisti pradurtų kolegos merginos automobilio padangų. Greičiausiai tai buvo vėliau juos užpuolusių agurkinių, kurie netrukus ėmė juos supti, darbas.

Kartu su M.Nauroniu šiandien dėl turto prievartavimo teisiamas 33-ejų Edvinas Trimailovas turi reikalų su teisėsauga dar nuo nepilnametystės. Būdamas šešiolikos, jis užsiundė ant tuomet Kauno „Žalgiryje“ žaidusio kito nepilnamečio savo kovinės veislės mišrūną. Šuns įkandimų ir nagų pėdsakų tada konstatuota ir užpulto dvimetrinio septyniolikmečio galvoje, ir nugaroje, ir rankose. Manoma, kad krepšininką bandyta apiplėšti.

Bylą teismui rengę teisėsaugininkai prisipažino, kad jiems pavyko nustatyti ne visus asmenis, susijusius su į ją sugulusiais įvykiais.

Jau du kartus teistas ir 33-ejų Nazarijus Puida, kurį nuo kaltinimų turto prievartavimu gina net du advokatai. Vienas iš jų – jau minėtas A.Kliunka, dar prieš dešimtmetį kovojęs su tokiais pačiais nusikalstamų grupuočių atstovais.

Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, N.Puida ir E.Trimailovas buvo suimti. Tačiau vėliau ši griežčiausia kardomoji priemonė jiems buvo pakeista į švelnesnę – intensyvią priežiūrą su apykoje.

N.Puida kaltinamas didelės vertės turto – daugiau kaip 19 tūkst. eurų prievartavimu. Į šią bylą sugulę įvykiai prasidėjo 2019-ųjų spalį. Tada prie vienos Eigulių mikrorajono kavinės iš A.B., kuris šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, grasinant pavartoti smurtą, grupė asmenų reikalavo 2 tūkst. eurų. Viskas baigėsi tuo, kad jis buvo įsodintas į automobilį, pavežėtas iki savo namų ir net į šiuos palydėtas. Iš jų N.Puida jau išėjo su 13 tūkst. eurų vertės išsimokėtinai pirkto automobilio, kuriuo važinėjo A.B., rakteliais. Ir važinėjo šia svetima transporto priemone daugiau kaip mėnesį. Per tą laiką vėl atvykęs pas A.B., reikalavo, kad šis nupirktų jam ir daugiau kaip 3 tūkst. eurų vertės televizorių. A.B. atsisakius vykdyti šį reikalavimą, ir toliau atakavo jį SMS žinutėmis. Kol po kelių savaičių buvo sulaikytas policijos Vilijampolėje – jau minėtame reketuojamojo automobilyje, prie kurio vairo tada sėdėjo nieko apie tai nežinojęs asmuo.

Antra serija – skandalingesnė

E.Trimailovas dalyvavo ne tik jau minėtuose prie kavinės prasidėjusiuose įvykiuose, bet ir darant psichologinį poveikį nukentėjusiajam, kad šis pakeistų parodymus, duotus teisėsaugininkams, kai 2020-ųjų vasaros pabaigoje prasidėjo antra šios istorijos serija.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pirmiausia A.B. teko susidurti gatvėje su dviem nenustatytais asmenimis. Šie prie vienos Eigulių pėsčiųjų perėjos, apie 9 val., A.B. pareiškė, kad jis „nori pasodinti gerus žmones“, nors turi seserį ir mamą. „Ar tau gyventi taip pat nusibodo?“ – klausė tada A.B. minėti asmenys. O tos pačios dienos pavakarę šį pokalbį su juo vienoje Eigulių užkandinėje jau pratęsė E.Trimailovas. Tiesa, jau visai kitu tonu – siūlydamas atlygį už pakeistus parodymus ir A.B., ir jo advokatui.

Po kelių dienų, pakvietęs A.B. į degalinę, E.Trimailovas padavė jam 1 tūkst. eurų – kaip visų jį reketavusiųjų atlygį. Bent taip A.B. tada pareigūnams teigė supratęs, už ką šie pinigai. „Dar 500 gausi, kai važiuosime pas tavo advokatą“, – teigė tada A.B. E.Trimailovas. Ir iš tikrųjų dar po kelių dienų vėl atvyko pas A.B. ir padavė popieriaus lapą – su esą N.Puidos advokatės (kaip jau užsiminta, jį gina du advokatai) surašytu tekstu, kurį reikės išmokti pakeliui pas savo advokatą. Atvykus pas šį, turintį kontorą Kauno centre, ant jos šeimininko V.M. stalo buvo padėti ir minėti 500 eurų. O po A.B. pasakyto pakeliui mintinai išmokto teksto, kontoros savininkas užrašė, kad jo atstovaujamas nukentėjusysis atsisako ankstesnių savo parodymų. Paskui šis turėjo nunešti tai ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Šokiruojanti atomazga

Dažnai gaujų atstovų bylose sutinkamas advokatas V.M., kurį „Kauno diena“ kalbino praėjus porai savaičių po šių įvykių, tikino nematęs, kad ant jo stalo tada buvo padėti kokie nors pinigai. „Gal buvau tuo metu išėjęs iš kabineto?“ – gūžčiojo pečiais V.M. Tačiau patvirtino, kad jo ginamasis A.B. tada pareiškė, kad atsisako savo ankstesnių parodymų. Ir jis visa tai užfiksavo.

Tačiau perduodant bylą teismui, nepaisant to, kad A.B. pakeitė parodymus, kaltinamajame akte liko ir pirminiuose įtarimuose E.Trimailovui buvęs A.B. atvežtas tekstas, ir šio vizitas pas advokatą. Tačiau jau nenurodant, kas šio teksto autorius, ir minėto advokatų kontoros kabineto, ant kurio stalo A.B. tada padėjo pinigus, šeimininko. Nė vienas iš minėtų advokatų ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo. Kodėl – nurašyta ikiteisminio tyrimo paslaptims.

Dėl bylos dalyvių gausos ir daugumos jų užsispyrimo, kad teismo procesas vyktų tik gyvai, jis Kauno apygardos teisme buvo įstrigęs net dešimt mėnesių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dar viena paslaptis šioje byloje atsirado ketvirtadienį, kai pagaliau ją pavyko atversti. Šiame posėdyje nepasirodė, nors buvo prižadėjęs į jį atvykti, A.B., kuris yra pareiškęs teisiamiesiems ir ieškinį. Kas jam nutiko, neaišku. Į kitą posėdį jį planuojama atvesdinti su policijos pagalba.

Paviešinus kaltinamąjį aktą, kaip ir tikėtasi, nė vienas iš teisiamųjų savo kaltės nepripažino. Kartu su N.Puida, E.Trimailovu ir M.Nauroniu prieš Kauno apygardos teismą stojo ir 36-erių Karolis Budrys bei Tadas Kolesinskas.

Už turto prievartavimą Baudžiamasis kodeksas numato įkalinimą iki šešerių metų. O jeigu tai buvo didelės vertės turtas – iki dešimties. Už poveikį nukentėjusiajam – laisvės atėmimą iki dvejų metų.