Kažkas iš šio S. Žukausko gatvės daugiabučio gyventojų paskambino Bendrajam pagalbos centrui 2.50 val. ir pranešė apie iš vieno jo buto girdimą nieko gero nežadantį triukšmą.

Į įvykio vietą pasiųstų policijos pareigūnų niekas į jo vidų neįsileido.

Tradiciškai tokiais atvejais paprašyta ugniagesių gelbėtojų pagalbos atidaryti šio buto duris.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, kuri vienintelė pranešė apie šį nakties įvykį, suvestinėje teigiama, kad buto durų laužti nereikėjo – porą kartų pabeldus ir įspėjus, kad atvyko ugniagesiai, jos buvo atidarytos. Panašu, kad baiminantis jų turimos technikos, galinčios akimirksniu suniokoti turtą.

Tuo ugniagesių gelbėtojų misija šį kartą ir baigėsi – anot Kauno policijos atstovės, duris atidarė bute buvusi 1962 m. gimusi moteris. Ji teigė ką tik pabudusi – miegojusi ir nieko negirdėjusi.

Tada policijos pareigūnai jai užsiminė apie gautą kaimynų pranešimą dėl triukšmo, įtardami, kad jis susijęs su taip pat šiame bute rastu 1954 m. gimusiu vyru.

Tačiau pareigūnai buvo teisūs tik iš dalies – paaiškėjo, kad pora nesipyko, bet vyriškis prastai girdi, todėl ir kalba pakeltu balsu.

Konstatavę, kad pranešimas nepasitvirtino, paliko šią porą ramybėje ir policininkai.

Tačiau ir ugniagesiai gelbėtojai, ir policija net ir atvejais su tokia baigtimi linkę akcentuoti, kad geriau, kilus įtarimui, pagalbą kviesti negu nekviesti ir po to dėl kažkieno abejingumo konstatuoti tragediją, kuriai buvo galima užbėgti už akių.