Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik daug laiko bei fizinių sąnaudų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos detalės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Ne veltui yra numatytos baudos ir už gamtai padarytą žalą, kurios neretai skiriamos kartu su administracine bauda už padegimą. Žala gamtai, deginant pievas, sudaro nuo 8 eurų už arą, o deginant ražienas – nuo 5 eurų už arą. Be to, degindami žolę, ūkininkai rizikuoja netekti ES išmokų.

Baudas norima didinti

Numatytos nemenkos baudos ir už patį sausos žolės bei nukritusių medžių lapų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Miestuose ir miesteliuose, turinčiuose daugiau kaip 500 gyventojų, juos deginti draudžiama, kaip ir laukininkystės bei daržininkystės atliekas. Už tai numatyta bauda nuo 28 iki 231 euro.

Už ražienų deginimą gresia bauda nuo 57 iki 289 eurų. O žemės savininkai, naudotojai ar valdytojai, pastebėję savo valdose žolės ar ražienų gaisrą ir nesiėmę priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti nubausti bauda nuo 28 iki 173 eurų.

Ugniagesiai gelbėtojai pataria, pastebėjus degančią žolę nieko nelaukti ir pasistengti ją užgesinti, kol ugnis nepersimetė į didesnius plotus. Patariama užplakti liepsną medžių šakomis ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu ar smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais – kad liepsna neišplistų. Matant, kad pačiam susidoroti su ugnimi nepavyks, – nedelsiant bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 kviesti ugniagesius gelbėtojus.

Dar didesnės baudos gresia už durpynų ar durpingų pievų padegimą – nuo 86 iki 231 euro, o už miško naikinimą ar žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi – net nuo 579 iki 1 158 eurų.

Artimiausiu metu šias baudas ketinama dar didinti.