Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra, atliko – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kaune veikiančios estetikos studijos direktorė atlikinėjo intervencines grožio procedūras – mezoterapiją, biorevitalizaciją, veido raukšlių korekciją, lūpų tūrio ir kontūro korekciją, plaukų slinkimo gydomąją procedūrą, skruostų ar žandikaulio formavimą, nosies korekciją užpildu, odos patempimą mezosiūlais ir kt.

Patikrinę studiją pareigūnai išsiaiškino, kad direktorė grožio paslaugas, kurioms naudojamos adatos ir švirkštai, klientams teikė neturėdama tam reikiamų leidimų – gydytojo dermatovenerologo (arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo) profesinės kvalifikacijos ir išduotos bei galiojančios medicinos praktikos licencijos, leidžiančios verstis medicinos praktika. Be to, įmonė, kuriai moteris vadovavo, taip pat neturėjo reikalingos licencijos, suteikiančios teisę verstis sveikatos priežiūros veikla, pažymima FNTT pranešime.

FNTT nuotr.

Neteisėtai ūkine finansine veikla stambiu mastu galimai besivertusi moteris nuo 2020 m. vasario mėnesio gavo per 63 tūkst. eurų pajamų. Be to, moteris atlikinėjo ne tik intervencines procedūras, bet ir kosmetologines, už kurių atlikimą gavo beveik 6 tūkst. eurų grynaisiais pinigais. Įtariama, kad direktorė, gavusi pinigus, nesurašė jokių pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių bei apie už paslaugas gautas pajamas nepranešė įmonės buhalterei, kuri, nieko nežinodama apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, šios sumos neįtraukė į apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip buvo nesumokėta per 1 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

FNTT praneša, kad estetikos studijos direktorei pateikti kaltinimai dėl vertimosi neteisėta ūkine komercine veikla bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, bylą perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

FNTT nuotr.

Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine ar profesine veikla galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų, taip pat galimas už intervencines procedūras gautų pajamų ir priemonių konfiskavimas. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Portalas kauno.diena.lt jau ne kartą rašė apie kosmetologes, kurios apsimeta medikėmis. Beveik prieš metus FNTT skelbė apie į teismą siunčiamą jauną kosmetologę iš Kauno. Ji savo klientams dviejuose Kauno grožio salonuose leisdavo vadinamąsias grožio injekcijas veidui – hialurono rūgšties užpildus.

Per beveik trejus metus iš užpildais prekiaujančios bendrovės kaltinamoji, įtariama, įsigijo 792 dėžutes su hialurono rūgštimi užpildytais švirkštais, iš viso 1563 švirkštus. Pareigūnai suskaičiavo, kad pirkinių suma galėjo siekti per 134 tūkst. eurų. Vienos procedūros kaina svyruodavo nuo 140 iki 200 eurų.

Pasak FNTT, nors neturėjo galiojančios licencijos užsiimti intervencinėmis paslaugomis, kurias gali atlikti tik gydytojai, mergina klientams injekcijas leisdavo į lūpas, koregavo kitas veido sritis, taip pat naudojosi ir mechaniniu aparatu beadatinėms hialurono procedūroms, teikė kitokias paslaugas, kurioms naudojamas hialuronas.

Dar viena „auksarankė“ portalo žurnalistų buvo demaskuota, kai grožio paslaugas teikė per karantiną. 

Apie tai, kuo rizikuoja moterys, estetinės medicinos paslaugų, tokių kaip hialurono ar botulino injekcija, kreipdamosi į neprofesionalus, skaitykite čia.