A. Mitrulevičiaus, įrengusio savo bute viename Šilainių daugiaaukštyje mini zoologijos sodą, skundas dėl aplinkosaugininkų jam už tai skirtos baudos atmestas. O tai reiškia, kad jam nebusi grąžinti ir penki karališki pitonai kartu su kitais saugomoms rūšims priskiriamais gyvūnais, kuriuos aplinkosaugininkai rado A. Mitrulevičiaus namuose šių metų sausio 31-ąją, atvykę patikrinti gauto skundo.

Skirta minimali bauda

Kaip jau rašyta, 22-ejų metų A. Mitrulevičius, radus tada jo bute viename Baltijos gatvės daugiaaukštyje ne tik minėtus roplius, nors ir priskiriamus mažiausiems Afrikos pitonams, tačiau užaugančius iki 182 cm ilgio, sausumos driežą – leopardinį gekoną ir dvi paprastąsias rozelas, priklausančias papūgų šeimai, buvo nubaustas 60 eurų bauda dėl neteisėto laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo ir disponavimo jais, nes neturėjo leidimo laikyti šiuos gyvūnus nelaisvėje bei būtinų jų kilmę ir įsigijimą patvirtinančių dokumentų. O, laikydamas karališkuosius pitonus ir paprastąsias rozelas, anot aplinkosaugininkų, dar pažeidė ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimus.

Skyrę už tai tapybą studijuojančiam A. Mitrulevičiui beveik minimalią baudą, numatytą Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse už minėtus pažeidimus, nes iki šiol jo biografija buvo švari – nei teistumų, nei administracinių nusižengimų, Aplinkos apsaugos departamento atstovai būsimo dailininko augintinius perdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių guvūnų globos centrui.

A. Mitrulevičius su tokiu jų sprendimu nesutiko ir apskudė šį, prašydamas ne tik panaikinti skirtą nuobaudą, bet ir grąžinti paimtus gyvūnus.

Gyvieji pirkiniai atsiųsti paštu

Savo argumentus A. Mitrulevičius išdėste jau pirmajame dėl jo skundo surengtame teismo posėdyje. Jis teigė, kad įsigijo minėtus gyvūnus iš Lenkijoje gyvenančių asmenų – moters, vardu Katerina, ir vyro, vardu Jokūbas, su kuriais susipažino internete. Ir šie gyvieji pirkiniai jam buvo atsiųsti paštu 2023-iųjų kovą. Siuntas į namus pristatė kurjeris.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios, anot A. Mitrulevičiaus, jam skirta nuobauda turi būti panaikinta, o gyvūnai – grąžinti, yra ta, jog jie – ne laukiniai, o naminiai, t.y. ne sugauti gamtoje, bet išvesti juos dauginant kitu būdu.

Be to, tapybą studijuojantis A. Mitrulevičius teisme pareiškė, kad gali pateikti minėtų gyvūnų kilmės bei įsigijimo dokumentus. Nors aplinkosaugininkams, šių teigimu, jų kažkodėl nepateikė.

Aplinkosaugininkų atstovas, taip pat dalyvavęs minėtame teismo posėdyje, su tokiais A. Mitrulevičiaus argumentais nesutiko ir laikėsi savo pozicijos, kad šis padarė jam inkriminuotus Lietuvos įstatymų pažeidimus.

Buvo apklausti teisme ir aplinkosaugininkai, tiesiogiai dalyvavę tikrinant skundą dėl mini zoologijos sodo A. Mitrulevičiaus namuose bei aptikę ten jau minėtus gyvūnus, ir paties A. Mitrulevičiaus draugai, pasakoję, kaip jis šiuos gyvūnus įsigijo.

Apolonas Mitrulevičius (dešinėje)/Redakcijos nuotr.

Temidės argumentai 

A. Mitrulevičiaus skundą nagrinėjęs pats Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis šiandien paskelbė, kad jį atmeta ir palieka galioti aplinkosaugininkų nutarimą dėl šiam kauniečiui skirtos baudos bei jo neteisėtai laikytų gyvūnų paėmimo.

Pagrindinis tokios teismo nutarties motyvas – A. Mitrulevičiaus teismui pateiktuose karališkųjų pitonų įsigijimo dokumentuose yra nurodyta tik jų lytis. Tačiau iš to, kas pateikta, neįmanoma nustatyti šių gyvūnų kilmės – neaišku, ar jie paimti iš natūralios gamtos, ar išauginti nelaisvėje. Be to, neaišku ir kuris gyvūnas bei kokiu pagrindu įsigytas. Tačiau svarbiausia – šie dokumentai nepatvirtina, kad gyvūnus įsigijo A. Mitrulevičius, nes juose pirkėjais yra nurodyti kiti asmenys.

Anot teismo, A. Mitrulevičius teisingai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes, prieš įsigydamas laikymui nelaisvėje namuose laukinius gyvūnus, privalėjo įsitikinti, ar jų laikymui nėra būtini leidimai bei pasirūpinti šių gavimu.   

Šią Kauno apylinkės teismo nutartį dar galima apskųsti Kauno apygardos teismui.