Tiesa, galutinio atsakymo, kas jį sukėlė, ugniagesiai gelbėtojai dar neturi. Nustatytos tik aplinkybės, kuriomis šis gaisras kilo: tai įvyko, vykdant į aikštelę atvežto metalo laužo iškrovimo iš krovininio automobilio darbus. Jo turinys buvo iškraunamas į bendrą tokio paties metalo laužo krūvą.

Ugniagesių gelbėtojų tyrėjus labiausiai domina, kodėl kilęs gaisras taip greitai išplito. Jų suvestinėse apie šį įvykį akcentuojama, kad didžiąją dalį užsidegusios sukrautos ir supresuotos utilizuoti skirtos metalo atliekų krūvos sudarė automobilių salonai. Būtent degios jų dalys ir ėmė liepsnoti.

Portalui kauno.diena.lt paskambinus minėto krovinio, anot kitų bendrovės „Baltic metal“ darbuotojų, užsakovui, šis jų kolega skubėjo baigti pokalbį dar neišgirdęs klausimų: „Ačiū – viso gero!“. Ir tai, žinoma, negali nekelti įtarimų, kad jis turi, ką slėpti. Nes paskambinus kitiems jo kolegoms, kurie tikino neturintys nieko bendro su šiuo gaisru, jie patys pasakojo, kad budėjo kartu su ugniagesiais gaisravietėje dar ir šeštadienį, baimindamiesi, jog gaisras neatsinaujintų. Nors paskutinis ugniagesių gelbėtojų automobilis paliko ją penktadienį jau sulaukęs vidurnakčio.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė portalui taip pat teigė, kad jos kolegos užsibuvo penktadienį šioje gaisravietėje iki vakaro. Kaip jau rašyta, jų mobiliosios laboratorijos pradėjo du tyrimus – dėl gaisro poveikio oro taršai bei Nemunui, į kurį per lietaus nuotekų sistemą pradėjo bėgti gaisro gesinimui panaudotas, kaip įtarta, naftos produktais užterštas vanduo. Pirmadienį iki vidurdienio šios agentūros atstovai savo tyrimų rezultatų dar nebuvo pateikę.

Tačiau jų atstovė atskleidė, kad netoli šios gaisravietės yra viena iš dviejų Kaune esančių jų oro tyrimo stotelių. Deja, gaisro metu vėjas pūtė į kitą pusę, dėl ko ši stotelė jokių teršalų nefiksavo.

Redakcijos nuotr.

Penktadienio gaisras bendrovės „Baltic metal“ aikštelėje atskleidė ir tai, kad šioje vietoje yra problemų su vandens tiekimu. Dėl mažo slėgio dviejuose vietiniuose hidrantuose ugniagesiai gelbėtojai turėjo vežiotis vandenį iš už vieno kilometro esančio kito hidranto.

Aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Kaip jau pranešta, Kauno policija po šio gaisro surinko medžiagą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Jeigu būtų nustatyta gamtai padaryta žala. Tačiau, ar tam nebūtina tyčinė veikla, kurios ugniagesiai gelbėtojai kol kas nelinkę įžvelgti?

Kaip jau rašyta, prieš pusantro mėnesio bendrovė „Baltic metal“ jau buvo įspėta Aplinkos apsaugos departamento dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimo padidinus atliekų sandėliavimo zonos plotą. Tai konstatuota atlikus neplaninį patikrinimą po gauto aplinkinių gyventojų skundo. Įmonės atstovui, atsakingam už taršos leidime nurodytų sąlygų laikymąsi, tada buvo skirta 300 eurų bauda, kurią jis sumokėjo. O nustatyti pažeidimai, anot Aplinkos apsaugos departamento atstovės, buvo pašalinti.

„Baltic Metal“ teritorijoje gaisrai buvo kilę ir anksčiau/Skaitytojo vaizdo medžiaga

Vietinius gyventojus galima suprasti. Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, per pastaruosius keturiolika metų adresu R.Kalantos g. 49, į kurį penktadienio vidurdienį vėl skubėjo jų sustiprintos pajėgos, buvo kilę net šešiolika gaisrų. Tiesa, didžioji dauguma jų susiję su šiuo adresu veikusiomis kitomis įmonėmis.

Bendrovė „Baltic metal“ minima tik informacijoje apie 2012-ųjų vasario gaisrą šios bendrovės pastate, kai dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo atliekant suvirinimo darbus degė bitumas metaliniame lovyje, ir pranešime apie 2013-ųjų liepos gaisrą, kilusį dėl neatsargaus žmonių elgesio, kuomet apdegė du ardomų automobilių kėbulai.