Pranešimą apie šį gaisrą, kurio pašvaistė matėsi iš toli, Bendrasis pagalbos centras gavo 6.56 val. Tačiau, ne iš sodybos savininko, o iš jo kaimynu prisistačiusio asmens.

Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Džiugintos Vaitkevičienės, į įvykio vietą buvo pasiųstos autocisternos net iš keturių jų Kauno bei dviejų rajono komandų. 

Prie kolegų prisijungė ir į gaisravietę patys atskubėję šeši savanoriai ugniagesiai gelbėtojai iš Kauno rajono.

Dėl labai slidaus kelio ir jame įvykusių eismo įvykių, sukėlusių kamščius, pirmajai autocisternai pavyko pasiekti įvykio vietą po keliolikos minučių. Ūkinis sodybos pastatas, kuriame buvo įsikūrusios medžio apdirbimo dirbtuvės, jau degė atvira liepsna.

Pavojus buvo kilęs ir už trijų metrų nuo jų esančiam nemažam gyvenamajam namui ir pirčiai bei dviem mikroautobusams. Vieną iš jų ugniagesiai gelbėtojai išstūmė laukan iš degančio pastato garažo. Kitą, stovėjusį netoliese, pavyko nustumti į šoną.

Tačiau, tada susidurta su kita problema - užšalusiais artimiausiais vandens telkiniais. Teko skubiai kirsti kelias eketes ir vežioti vandenį iš jų.

Gaisras lokalizuotas tik po aštuonių. O likviduotas prieš dešimtą. Tačiau, ugniagesiai gelbėtojai liko budėti gaisravietėje iki vakaro. Nepaisant to, kad savanoriai, pasitelkę ūkininko traktorių, ir išvežė iš jos nespėjusias sudegti pjūvenas.

Per tas kelias galynėjimosi su ugnimi valandas nudegė dirbtuvių stogo konstrukcijos bei termiškai paveikta visa stogo danga ir viduje buvusi medžio apdirbimo įranga. 

Tačiau, nenukentėjo niekas iš žmonių.

Anot gaisrą tiriančių pareigūnų, pagrindinė prielaida, kad nelaimę prišaukė neteisingai įrengtas dūmtraukis. Prieš ją buvo kūrenama sudegusiame pastate buvusi krosnis.

Pastato savininkas teigė netikintis, kad jo turtą kažkas padegė.