Ikiteisminį tyrimą dėl šių nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Kaip antradienį pranešė FNTT, tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad įmonės direktorė bei buhalterė, kurioms padėjo įmonėje nedirbantis vyras, siekdami išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, atlyginimus darbuotojams išmokėdavo tai įformindami kaip komandiruočių išlaidas, o buhalterinėje apskaitoje pažymėdavo, kad darbuotojai tariamai grąžindavo permoką, nors įtariama, kad taip nevykdavo ir pinigų įmonei darbuotojai negrąžindavo.

Veikiant pagal šią schemą, įmonės buhalterijoje nebuvo apskaičiuojamas realiai išmokėtas darbo užmokestis, darbuotojams mokami atlyginimai būdavo įforminti kaip su darbo santykiais susijusios neapmokestinamosios pajamos, ir šie, galimai melagingi, duomenys buvo įtraukiami į įmonės deklaracijas, todėl nebuvo mokamas privalomas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) bei įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF) ir Garantinį fondą.

Skaičiuojama, kad taip veikdami kaltinamieji neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą galimai nesumokėjo per 185 tūkst. eurų GPM, įmokų į VSDF ir Garantinį fondą.

Surinktais duomenimis, per trejus metus į įmonės apskaitą galėjo būti įtraukta 160 fiktyvių kasos pajamų orderių, kurie tariamai patvirtina darbuotojų grąžintus avansus, o nurodyta suma siekia per 281 tūkst. eurų.

Pasak FNTT, nustatyta, kad kaltinamieji darbuotojams – lietuviams ir Baltarusijos piliečiams – liepdavo pasirašyti ant kasos pajamų orderių ir patvirtinti, kad vairuotojai pinigus gavo, nors iš tiesų, įtariama, pinigai išmokami nebūdavo.

Pareigūnai įtaria, kad kaltinamieji, veikdami kartu, galėjo pasisavinti per 107 tūkst. eurų įmonės lėšų. Atliekant ikiteisminį tyrimą laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia per 186 tūkst. eurų.

Trims kaltinamiesiems ir įmonei pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.