Gaisrai nesiliauja

Pastebima, kad žolės deginimo atvejų Kauno apskrityje mažėja, tačiau skaičius vis tiek išlieka didelis. Šiais metais ugniagesiams teko 160 kartų gesinti didelius degančios žolės plotus. Skaičiuojama, kad vien Kauno mieste išdegė apie 12 ha žolės ploto. Didžiausi degančios žolės plotai gesinti ties Lampėdžio ežeru bei Liuceronų gatvėje.

Analizuojant gaisrų statistiką pastebima, kad Kauno PGV specialistai šiemet dažniausiai degančios žolės gesinti vyko į Šilainius. Iki penktadienio šiame rajone užregistruoti net 26 degančios žolės židiniai. Aleksote žolė gesinta 19 kartų, Eiguliuose ir Petrašiūnuose – 17, mažiausiai žolės degė centrinėje Kauno dalyje. Čia ugniagesiai vyko tris kartus.

„Šiemet žolės deginimo atvejų yra mažiau, tačiau tai priklauso nuo oro sąlygų ir to, kaip sutvarkomos teritorijos iš rudens. Vis dėlto, pastebime, kad kasmet sausos žolės gaisrai kartojasi ties Vinčų g. 2, Partizanų g. 192 teritorijose bei Islandijos pl.“, - komentavo Kauno apskrities PGV atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

M. Vaičiulio / BFL nuotr.

Didelė žala

Manoma, kad šių metų mažesnį degančios žolės atvejų skaičių lėmė ir tai, jog dar nebuvo labai karštų ir sausų dienų, kuomet kyla rizika, kad kaitri saulė uždegs sausą žolę. Dėl to manoma, kad didžiąją dalį šiųmetinių žolės gaisrų sukėlė žmogus.

Skaičiuojama, kad vien Kauno mieste išdegė apie 12 ha žolės ploto.

Vis dėlto, specialistai įspėja, kad gaisrai atviruose plotuose neretai gali persimesti į sodybas, miškus, dažnai iškyla grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir žmonėms. Laimei, šiemet ugnį pavyko sutramdyti ir liepsnojanti žolė nepadegė kitų objektų. Tokiuose gaisruose šį sezoną nėra ir nukentėjusių žmonių.

Tokių gaisrų gesinimui prireikia labai daug ugniagesių pajėgų. Jie atneša didelių nuostolių gamtai bei turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Gresia baudos

Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Administracinių nusižengimų kodekse, dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesurinktų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Kauno apskrities PGV specialistai pataria pastebėjus degančią žolę nieko nelaukti. Mažus gaisro židinius galima užgesinti užtrypiant kojomis, užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant smėliu ar vandeniu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. Jeigu matote, kad ugnies užgesinti nepavyks, nedelskite ir praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112.