Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komunikacijos vyr. specialistė Džiuginta Vaitkevičienė portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad sausio 7 d. priešpiet ugniagesiai gelbėtojai vyko į Aleksotą, Bitininkų ir Žiedų gatvių sankirtą. Buvo gautas pranešimas apie gaisrą gyvenamajame name.

Nuvykus paaiškėjo, kad degė kaminas.

„Spustelėjus šaltukui vėl atsinaujino gaisrai, kurie siejasi su netvarkingais kaminais. Šiuo atveju viskas baigėsi laimingai, ugniagesiai gelbėtojai įsitikino, kad nekiltų rimtesnio pavojaus“, – teigė ugniagesių gelbėtojų atstovė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad namus kietuoju kuru šildantiems gyventojams labai svarbu tinkamai prižiūrėti savo šildymo sistemas. Laiku atlikti namų darbai gali užkirsti kelią skaudžioms ir brangiai kainuojančios nelaimėms.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai skelbia, kad, prasidėjus vėsiajam sezonui, ugniagesiams dešimtis kartų per parą teks budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar netgi supleškėti visas namas. Dėl to kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimų saugumui ir nesilaikantys Gaisrinės saugos taisyklių.

Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės nubalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Neretai būna, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Be to, ugniagesiai pataria nepamiršti elementarių taisyklių, kaip elgtis su ugnimi. Negalima perkaitinti krosnių, džiovinti arti jų skalbinių, malkų ir kitų degių medžiagų. Krosniai užkurti negalima naudoti degių skysčių, nes taip galite susižaloti patys ir lengvai padegti arti esančius daiktus. Be to, verta prisiminti, kad krosnį ar židinį galima kūrenti tik esant namuose; jei išeinate, ugnis jau turi būti užgesusi, negali net smilkti malkos ar kitas kietasis kuras. Įrengti dūmų detektoriai taip pat gali padėti užkirsti kelia liepsnoms, nes, laiku jas pastebėjus ir užgesinus, nuostoliai bus gerokai mažesni