Apie tai BNS pranešė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

„Abiem įtariamiesiems kardomoji priemonė – suėmimas – vienam ilgesniam terminui, kitam trumpesniam, skirta vienu ir tuo pačiu pagrindu – pagrįstai manant, kad jie gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo“, – žurnalistams trečiadienį sakė Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

„Ikiteisminio tyrimo teisėjas įvertino įtariamosios moters, vaikų mamos ir kito įtariamojo sutuoktinės galbūt trūkumą duomenų, įrodančių, kiek buvo jos aktyvus vaidmuo, tai leido pagrįstai suabejoti, ar nebuvo antraeilis ir galbūt per tą nustatytą devynių dienų suėmimo terminą yra tam tikra užuomina apie papildomą duomenų surinkimą, kuriems esant galėtų būti ir toliau sprendimas dėl jos suėmimo pratęsimo priimtas“, – pridūrė teismo pirmininkas.

Anot jo, sprendžiant dėl suėmimo buvo įvertinti Vilčinskų giminystės ryšiai užsienyje – Vokietijoje.

„(...) taip pat aplinkybės su jų slapstymusi ir bandymu neteisėtai kirsti valstybės sieną turint aiškią kryptį pabėgti, pasislėpti galbūt Baltarusijoje, kas yra ne Europos Sąjungos valstybė“, – kalbėjo A. Purvainis.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Teismas įvertino, kad tai ypatingai komplikuotų jų susigrąžinimą ir pargabenimą į Lietuvą“, – pridūrė jis.

Anot A. Purvainio, viena iš aplinkybių, įrodančių, kad įtarimai pagrobimu Vilčinskams yra pagrįsti, yra tai, kad įvykio metu buvo įsiteisėjusi nutartis civilinėje byloje, kurios pagrindu vaikai ir buvo paimti iš šeimos bei laikomi globos įstaigoje.

Pasak teismo pirmininko, veikimas prieš globos įstaigos valią atitinka vaiko pagrobimo požymius. Anot jo, kadangi tai daro tėvai, pagal įstatymą šis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip lengvesnis.

Anot A. Purvainio, vaikai nebuvo leidžiami į mokyklą, tėvai nebendradarbiavo su pedagogais, socialiniais darbuotojais, psichologais, vaiko teisių specialistams nebuvo leidžiami patikrinti aplinkybių.

„Tokia aplinka buvo įvertinta kaip nesaugi aplinka“, – sakė jis.

Sprendimas dėl vaikų paėmimo ateityje gali būti peržiūrėtas, tačiau vaikai į šeimą būtų sugrąžinti tik tokiu atveju, jei nekiltų abejonių dėl jų saugumo, teisės mokytis užtikrinimo.

Teismas įvertino, kad tai ypatingai komplikuotų jų susigrąžinimą ir pargabenimą į Lietuvą.

Vilčinskams prokurorai prašė pratęsti suėmimo terminą iki dviejų mėnesių.

Pats suėmimas tėvams be termino buvo paskirtas dar liepos 28 dieną.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis  prokuroras Darius Valkavičius BNS teigė, kad kreiptis į teismą dėl suėmimo sankcijos skyrimo už akių buvo nuspręsta įvertinus bylos aplinkybes.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos prieš kelias savaites galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, antradienį surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Teisėsaugos vertinimu, tikėtina, kad tėvai, kuriuos su dar vienu asmeniu sulaikė pasieniečiai, kartu su vaikais ketino kirsti sieną.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, vaikai nelankė mokyklos, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

Kauno apygardos prokuratūros prokuratūros vadovas D. Valkavičius BNS patvirtino, kad M. Vilčinskas anksčiau buvo teistas keturis kartus, vienas teistumų susijęs su neteisėtu sienos kirtimu, visi teistumai išnyko 2003 metais.

Trečiadienį priimta nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų.