Archetipai ir atminties instaliacijos. Architektūrinės parodos

  • Teksto dydis:

Penktadienį, birželio 21-ąją, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose pradedamos eksponuoti dvi architektūros parodos: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda „Klaipėdos architektūra 2023“ ir architekto Manto Maziliausko pilotinė paroda „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“.

Archetipai: „Klaipėdos architektūra 2023“

Paroda „Klaipėdos architektūra 2023“ pristato Klaipėdos ir Lietuvos architektų 2023 metais sukurtus bei realizuotus objektus. Parodos tikslas – supažindinti visuomenę su naujausiais miesto plėtros projektais, atskleidžiant jų meninę, kultūrinę ir socialinę vertę. Ši paroda ne tik atspindi Klaipėdos miesto architektūrinį paveldą, bet ir siekia įkvėpti naujus kūrėjus, skatinti visuomenės domėjimąsi architektūra, miestų planavimu. Parodoje dalyvauja 26 architektūros projektavimo įmonės, pateikusios virš 50 projektų. Parodos kuratorius – Vladas Balsys, ekspozicijos architektas – Gediminas Petrauskas, grafikos dizainerė – Miglė Rybelė.

Pagrindinė parodos tema – archetipo reikšmė architektūroje. Archetipai yra universalūs modeliai, simboliai, formos, atpažįstamos visose kultūrose. Architektūroje jie reiškia pagrindines ir esmines struktūras ar formas, kurios laikui bėgant tapo simbolinėmis. Pagrindinės archetipo savybės – universalumas, simpliciškumas, istorinė atmintis, kūrybinė adaptacija, tvarumas ir stabilumas. Archetipų idėja paremta universalumo principu – forma, atpažįstama įvairiausiame mastelyje, nepriklausomai nuo funkcijos. Jie perteikia kultūrinį paveldą ir istorinę atmintį, kartu kurdami modernius ir inovatyvius sprendimus. Archetipai suteikia pastatams laikui nepavaldų charakterį, prisideda prie ilgaamžiškumo ir vertės išsaugojimo. Šiandienos architektų iššūkis yra suderinti tradicinius architektūros archetipus su moderniomis technologijomis ir tvarumo reikalavimais, išlaikant kultūrinį paveldą ir integruojant inovacijas.

AtMinties laukiamasis

Paroda „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“ – tai archiskulptūrinių instaliacijų projektų ekspozicija. Ši paroda kviečia sukurti naują kultūrinės raiškos formą Klaipėdoje, integruojant menines instaliacijas į miesto gamtos ir industrinio paveldo erdves. Pasak autoriaus M. Maziliausko, archiskulptūrinės instaliacijos yra tarsi vartai, kurie pabrėžia istorinį praėjimo-įvykio vietos žymėjimą ir atskleidžia unikalų Klaipėdos gamtovaizdį.

Projekto iniciatorius, architektas ir menininkas M. Maziliauskas kviečia miesto gyventojus ir svečius atrasti miestą, kuriame susilieja praeitis ir ateitis, gamta ir kultūra. Parodoje pristatomi instaliacijų projektai ateityje galėtų ne tik estetiškai praturtinti viešąsias erdves, bet ir paskatinti visuomenę apmąstyti vietos tapatybės klausimus.

Parodos metu vyks kūrybinės dirbtuvės, diskusijos su įvairių sričių profesionalais ir vietos bendruomene. Šios veiklos leis giliau suvokti meninių instaliacijų reikšmę ir potencialą Klaipėdoje. 2024 metais planuojama pilotinės instaliacijos realizacija, kuri bus sukurta pietinėje Klaipėdos dalyje, bendradarbiaujant su vietos jaunimu ir kūrybinėmis asociacijomis. Tikimasi, kad archiskulptūrinė instaliacija taps pirmuoju žingsniu link nuolatinės meninių objektų tinklainės kūrimo mieste. „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“ kviečia atrasti naujas miesto perspektyvas, pamatyti Klaipėdą kaip šiuolaikišką, vizionierišką ir veržlų kultūros epicentrą, su gilia pagarba istorijai.

Parodų pristatymai

Oficialiai parodą jos rengėjai atidarys Architektų profesinės šventės proga, liepos 1 d., pirmadienį, 15 val. Atidarymo metu bus pristatytas katalogas „Klaipėdos architektūra 2023“, parengtas M. Rybelės. Ekspozicija bus atvira lankytojams iki liepos 7 d.

Pasibaigus parodai Klaipėdoje, ekspozicijos dalis keliaus po regioną, aplankant Palangą, Kretingą, Gargždus, Šilutę, Neringą, taip pat bus pristatyta Vilniuje.

Parodos ir leidinys yra dalis 2024 metų Architektūros renginių ciklo

Iniciatyvinė grupė – architektai Mantas Daukšys, Aurimas Baužys ir Jurgita Raišutienė (LASKAO). Parodas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Kultūrpolis; Lietuvos architektų sąjunga; „Ergolain projektai“; „Velux“; „Rockwool“; „Wienerberger“; „Paroc“; „Stemma Group“; „Knauf“; Klaipėdos LEZ; „Doleta“; „Vakarų siluetas“; MB „Architektorius“; „UP Architektai“; Lietuvos prūsų bendruomenė; asociacija  Kūrėjų sąjunga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių