- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Karatajaus peizažai ir natiurmortai atveria kasdienybės ir gamtos grožį. -
Baroti galerijoje atidaroma V. Karatajaus tapybos paroda -
Baroti galerijoje atidaroma V. Karatajaus tapybos paroda -
Baroti galerijoje atidaroma V. Karatajaus tapybos paroda -
Baroti galerijoje atidaroma V. Karatajaus tapybos paroda
Šį penktadienį 18 val. Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos Baroti galerijoje (Didžioji Vandens g. 2 / Aukštoji g. 1) bus atidaryta nauja paroda, kurioje bus eksponuojami Vlado Karatajaus (1925–2014) tapybos darbai.
V. Karatajus gimė 1925 m. Vilkaviškyje. 1946–1952 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (Vilniaus dailės akademija). 1952–1992 m. jame dėstė tapybą ir kompoziciją. 1965 m. jam suteiktas docento vardas, 1968–1979 m. vadovavo Tapybos katedrai. 1972 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1975 m. – profesoriaus vardas. 1976 m. apdovanotas Valstybine premija. 1985 m. suteiktas liaudies dailininko vardas.
V. Karatajaus kūrybai būdingi šie bruožai: lyrizmas, raiškūs psichologiniai charakteriai, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus platus potėpis. Dailininkas anksti atrado „savo” žanrą – portretą, įžvelgęs jame plačias tikrovės pažinimo galimybes. Jis visada gerbė žmogų, natūrą, tačiau jam teko daug dirbti, kad išvengtų buitiško portreto iliustratyvumo, dogmatinių portreto nuostatų.
Baroti galerijos archyvo nuotr.
Dailininkas nutapė daug peizažų. Ankstyvieji – lyriški, minkštos tapysenos, kai kurie jų etiudiški. „Aš pataikauju gamtai, – prisipažino tapytojas, – nes joje dirbu, meškerioju, keliauju. Tapau net žiemą. Aš nesiekiu ypatingų efektų. Randu grožį kasdienybėje ir gamtoje, jei ji, žinoma, žmogaus nesuniokota.”
„Jis – koloristas, tikėjęs beribėmis spalvų galimybėmis. Gamta ir jos grožis buvo vienas pagrindinių dailininko įkvėpimo ir kūrybinio atsinaujinimo šaltinių, traukos objektas, todėl svarbią vietą jo kūryboje užima peizažai ir natiurmortai. Juose taikomi realizmo principai, bet veržimasis prie gamtos niekada nenuvedė dailininko iki grynojo natūralizmo“, – teigė menotyrininkė Airida Grivačiauskaitė.
Bus arti 100 parodų Lietuvoje ir užsienyje – jungtinių ir asmeninių, kuriose V. Karatajus eksponavo savo paveikslus. Jo darbai įvertinti daugeliu premijų ir apdovanojimų. Dailininko kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcininkai. Apie V. Karatajaus kūrybą ne kartą rašyta periodinėje spaudoje. Jo kūriniai reprodukuoti daugelyje meno albumų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Draugai ir artimieji atsisveik...
-
Benediktas Vanagas sugrįžo ...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Kovo 11-osios g. daugiabutyje ...
-
Toliau nagrinėjama Žemaitai...
-
Trilerio „Emilija Perez“ p...
-
Avarija kelyje Vilnius–Šal...
-
Leipalingyje rastų partizan...
-
Teismas ėmėsi mergaitės pag...
-
Palucko susitikimas su verslo ...
-
Vladimiro Konstantinovo laukia debiutas prestižinėje Niujorko koncertų salėjeKlaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atlikėjų meistriškumu netrukus galės įsitikinti ir užjūrio publika: vasario mėnesį teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas keliaus į Jungtines Amerikos Valstijas, kur maestro Da...
-
„Mane vadina Kalendorium“ autorius susitiko su aktoriais: iškart supratau, kas vaidins OskarąKlaipėdos dramos teatre jau kurį laiką vyksta latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs kuriamo spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ repeticijos. Spektaklis statomas pagal Latvijoje didžiulio populiarumo sulaukusios knygos tuo pačiu pavadinimu in...
-
„Karaliaus Rodžerio“ kostiumus kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusi dizainerė Magdalena BrozdaBalandžio 5-ąją Lietuvos publika ne tik išgirs, bet ir pirmą kartą išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje rodomą Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. Žinomiausią lenkų kompozitoriaus moderni...
-
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: Čiurlionio muzikoje atrandu LietuvąKlaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalisĮsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Teatro aikštėje – šventiniai pasirodymai ir diskotekaTarpušvenčiu uostamiestyje renginių netrūko. Pagrindinėje miesto aikštėję susibūrę klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo ledo čiuožykloje vykusius įspūdingus dailiojo čiuožimo pasirodymus. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdįGruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Išskirtiniame renginyje – dėmesys ne tik žmoguiŠeštadienio vakarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete vyko šventinis vakaras, kurio metu ne tik skambėjo gražūs sveikinimai, koncertas, bet ir Klaipėdos Rotary klubų įsteigto „Vėtrungės“ apdovan...
-
Kretingoje pirmą kartą rengiamos mandarinų valgymo varžybosKretingoje šeštadienį pirmą kartą rengiamos mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Į Teatro aikštę sugrįžta „Pilnatis“Šiandien į Teatro aikštę sugrįš atnaujinta instaliacija „Pilnatis“, o visą savaitgalį čia tęsis ir kalėdinės linksmybės bei renginiai. Klaipėdiečiai bus laukiami ne tik ledo čiuožykloje, bet ir šalia jos &n...