Repertuaras jau sudėliotas

– Ką Muzikiniam teatrui reiškia naujas sezonas?

– Naujas sezonas – tai lyg nauji mokslo metai: kultūros įstaigos savo gyvavimą skaičiuoja sezonais, o ne kalendoriniais metais. Tad ši pradžia – svarbus būsimų kūrybinių projektų, iššūkių atskaitos taškas. Visko, ką mes planuojame, modeliuojame ir ką per sezoną realizuojame. Be spektaklių, be renginių Muzikinis teatras nebūtų teatras.

Naujo sezono repertuaras jau sudėliotas. Jis ypatingas tuo, kad prasidės dėl karantino nukeltais pavasariniais spektakliais. Tarp jų – ir Jacqueso Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ premjera, kurią Žvejų rūmuose pristatysime jau rugsėjo 18 ir 19 dienomis. Taigi rugsėjis bus labai intensyvus.

– Ką šį sezoną žiūrovams bus būtina pamatyti?

– Spalio 1-ąją klausytojams pristatysime nepaprastą koncertą „Pasaulis kaip didelė simfonija“, skirtą Ludwigo van Beethoveno 250-osioms ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje atliks M.K.Čiurliono simfoninę poemą „Jūra“ ir L. van Beethoveno Šeštąją („Pastoralinę“) simfoniją.

Spalio 22-ąją pagaliau bus galima išvysti iš balandžio 29-osios atkeltą, Tarptautinei šokio dienai dedikuotą projektą „Dėmesio! Baletas“. Toks renginys, sudarytas iš daugiau kaip pusmetį mūsų baleto trupės narių kurtų choreografinių kompozicijų, vyks pirmą kartą. Baleto šokėjams tai bus puiki proga atsiskleisti kaip choreografams, kostiumų ar šviesų dailininkams – viso mažo miniatiūrinio spektaklio kūrėjams. Naują kompoziciją pristatys ir Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota choreografė Aušra Krasauskaitė-Berulė. Tikiuosi, toks renginys taps tradiciniu, nes „Dėmesio! Baletas“ jau suplanuotas ir 2021 m. balandžio 29 d.

Sezono naujovė – ir orkestro edukacinis renginys „LOL. Linksmasis orkestro laivas“, kuris lapkričio 8 ir 29 dienomis skambės Žvejų rūmuose. Linksma, atraktyvi programa, tikimės, bus įdomi jaunajai mūsų publikai.

Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai skiriama didinga „Fausto“ premjera. Johanno Wolfgango von Goethe’s filosofinė tragedija „Faustas“ baigta 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje jau klestėjo Vokiečių teatras. Tad ji atspindi meninę atmosferą, kuria alsavo ir mūsų miesto muzikinis gyvenimas XIX a. pradžioje. Šokio spektaklį Muzikiniame teatre stato žinomas lenkų choreografas, Poznanės Didžiojo teatro baleto meno vadovas Robertas Bondara ir scenografė, kostiumų dailininkė Martyna Kander. R.Bondara jau repetavo su mūsų baleto trupe liepą, tad spektakliui betrūksta paskutinių štrichų.

Beje, teatro baleto trupė per vasarą atsinaujino ir pasipildė 11 stiprių šokėjų. Mūsų baleto trupę jau galima vadinti tarptautine, nes joje dirba šokėjai iš Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos.

Pajėgi baleto trupė

– Gal užsienio šokėjus traukia garsas apie ambicingus teatro pastatymus ir čia kurti atvykstančius garsius choreografus?

– Žinoma, šokėjams tai svarbus kriterijus renkantis trupę. Juk kiekvienas siekia profesinių aukštumų ir įvertinimo. Jei pas mus atvyksta dirbti tokie choreografai kaip R.Bondara, Kirilas Simonovas, Martynas Rimeikis, kurio pastatyta „Eglė žalčių karalienė“ jau įvertinta „Padėkos kauke“ (kiti šio pastatymo įvertinimai, tikiu, dar ateityje) – tai daug ką sako... Kitą vasarą planuojame bendrą projektą su garsiu choreografu Edwardu Clugu.

Muzikinio teatro šokio spektakliai su ambicingais užmojais planuojami porai metų. Norint įgyvendinti šiuos planus, reikia vis daugiau stiprių šokėjų, tad džiaugiuosi galėdama patikinti, kad artėjame prie tikros baleto trupės, kuri būtų pajėgi įgyvendinti ir klasikinio baleto pastatymus. Trupėje daugėja akademinį išsilavinimą turinčių šokėjų, tai mane, kaip Muzikinio teatro vadovę, labai džiugina. Ir „Fausto“ premjera jau statoma su labai pajėgia naujos sudėties trupe.

– O ką teatras rengia savo žiūrovams metų sandūrai?

– Gruodžio 30-ąją Žvejų rūmuose vyks koncertas „Dedikacija # Operai 100“. Lietuvos operos šimtmetį šiemet švęs visi šalies muzikiniai teatrai. Programoje skambės arijos ir ištraukos iš gražiausių pasaulio operų. Pagrindinis koncerto solistas – visame pasaulyje žinomas bosas-baritonas Kostas Smoriginas. Karantinas sulaikė šalyje daug žymių Lietuvos menininkų, tad dabar mums lengviau juos prisikviesti. Tad Europos teatrų uždarymas dėl pandemijos turėjo teigiamų pasekmių šalies kultūrai. Tai parodė ir operos „Skrajojantis olandas“ premjera, nes tokie solistai kaip Almas Švilpa ar Tadas Girininkas, paprastai dirbantys Europoje, visą vasarą leido Lietuvoje.

Kokybės kartelės nenuleis

– Kuo publiką stebinsite antrąjį sezono pusmetį?

– Sausio 15-ąją Žvejų rūmuose numatytas jaunimo rezidencijos „Renkuosi Klaipėdą!” baigiamasis koncertas. Prieš tai vyks teatro organizuojamas konkursas jauniesiems Klaipėdos krašto muzikantams, iš jų bus atrinkti šeši geriausieji, kurie gaus išskirtinę progą groti su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru, vadovaujamu Tomo Ambrozaičio. Šiuo prasmingu projektu simboliškai pradėsime 2021-uosius, metus, kai Klaipėda bus skambiai tituluojama Europos jaunimo sostine.

Rengiame ir ypatingą premjerą, ypač tinkančią Šventojo Valentino dienai. Vasario 14-ąją visų laukiame Sergejaus Prokofjevo balete „Romeo ir Džuljeta“. Spektaklį statys mūsų publikai jau pažįstamas K.Simonovas, prieš praėjusias Kalėdas nudžiuginęs originaliu „Spragtuko“ pastatymu Lietuvos arenose. Dabar choreografas su didžiausiu entuziazmu imasi „Romeo ir Džuljetos“ ir šį pastatymą taip pat ruošia didelėms erdvėms – „Švyturio” ir „Siemens” arenoms. Tačiau spektaklis bus kuriamas taip, kad jį būtų galima lengvai pritaikyti mažesnei scenai: taip adaptuotą spektaklį „Romeo ir Džuljeta“ balandį jau bus galima išvysti Žvejų rūmuose.

– „Skrajojančio olando“ pastatymu Klaipėdos elinge itin aukštai iškėlėte kokybės kartelę. Ar dar įmanoma sukurti kažką įspūdingesnio?

– Visos premjeros skirtingos, jų tikslai – taip pat. Bet mūsų pastatymų meninės kokybės kartelė tikrai nebus nuleidžiama. Žinoma, kitų spektaklių lyginti su „Skrajojančiu olandu“ nepavyks, nes ši premjera nuo pat užmanymo buvo išskirtinė.

– Ar šį sezoną bus edukacinių spektaklių?

– Tai labai svarbi mūsų teatro misija. Su idėja, kad tokie spektakliai būtini, ir pradėjau vadovauti Muzikiniam teatrui. Statant kiekvieną naują spektaklį, rengiama ir 45 minučių trukmės jo edukacinė versija, kurią rodome ne tik moksleiviams ir jaunimui, bet ir, pavyzdžiui, vasarą poilsiaujantiems kurortuose.

Rengia tarptautines atrankas

– Ar trupė vyks gastrolių?

– Šiuo metu planuoti gastroles rizikinga, bet jų bus. Miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ rugsėjo 20-ąją bus rodomas Plungėje, tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje, skirtame Lietuvos žydų istorijos metų minėjimui. Lapkritį W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“ planuojame parodyti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Bus ir mažesnių išvykų Vakarų Lietuvoje.

– Kaip paguosti vienintelio „Skrajojančio olando“ spektaklio Klaipėdos elinge neišvydusius žiūrovus?

– Tai vienas mieliausių klausimų man, kaip įstaigos vadovei. Suprantu, kad po šios premjeros gerbėjams liko ryškus nepasotintas alkis. Tai labai geras jausmas kūrėjams. To tikimės po kiekvieno spektaklio: kad publikai norėtųsi dar ir dar išvysti, išgirsti... Žiūrovų skambučiai ir klausimai, kada bus rodomas „Skrajojantis olandas“, – mūsų darbo įvertinimas.

Ši opera buvo nufilmuota gausiomis LRT profesionalų pajėgomis. Netrukus vaizdo medžiaga bus sumontuota: tikimės sulaukti itin kokybiško įrašo. Jis pirmiausia atsiras LRT mediatekoje, o mes planuojame šio įrašo leidybą. Esama ir planų paviešinti šią medžiagą už šalies ribų. Žiūrovai tikrai turės galimybę tai išvysti.

– O scenoje ar dar parodysite „Skrajojantį olandą“?

– Paliksiu intrigą neatsakydama, bet išduosiu, kad idėja yra ir procesai jau prasidėję.

– Neseniai surengėte operos solistų atranką. Ar tiesa, kad sulaukėte žymių ne tik šalies, bet ir užsienio dainininkų, panorusių dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre?

– Šiemet mes tikriausiai pirmą kartą šio teatro istorijoje surengėme solistų atranką, kuri tapo tarptautine: joje dalyvavo ir dainininkai iš Latvijos, Italijos. Buvo juntamas sujudimas, bet, manau, laikui bėgant tai taps įprasta praktika.

Anksčiau tarptautinės atrankos vykdavo ieškant naujų šokėjų teatro baleto trupei. Šiemet dėl karantino pavasarį tokia atranka vyko internetu, padedant vaizdo ryšiui. Atrinktieji liepą jau šoko pas mus. Tada įvyko antrasis atrankos etapas, ir netrukus jie taps mūsų etatiniais darbuotojais.

Orkestras stiprėja ir auga

– Kaip šiame kūrybiniame maratone jaučiasi teatro orkestras?

– Orkestre irgi vyksta dideli pokyčiai: jis atsinaujino, sulaukė daug jaunų ir ambicingų muzikantų. Neseniai surengėme perklausą pretenduojantiems tapti mūsų teatro orkestro nariais, šį kartą radome naujų smuikininkų. Tad Muzikinio teatro orkestras stiprėja ir auga. Beje, iš visų šalies orkestrų tai yra labiausiai tarptautinis kolektyvas: jame groja ne tik lietuviai, bet ir latviai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, italai...

– Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras laukia naujo pastato ir patiria iššūkius, rodydamas spektaklius svetimose scenose. Kada pagaliau atsivers naujo teatro durys?

– Statybos vyksta pagal grafiką, tačiau tai – intensyvus ir kunkuliuojantis procesas, kuriame netrūksta nuokrypių ir atradimų. Labai džiaugiuosi, kad net karantino metu darbai nesustojo nė vienai dienai. Šiandien statybvietėje išvystumėte, kad duobėje kylantys mūrai jau artėja prie žemės paviršiaus lygio. Iki šiol 12 metrų gylyje buvo statomi du požeminiai teatro aukštai, iš kurių vienas pasižymės itin aukštomis lubomis. Ten bus repeticijų kambariai, kurių sienų aukštis sieks bene 5 metrus. Jau matyti, kaip atrodys orkestrinė, išmūrytos liftų šachtos... Tikiuosi, rudenį darbai persikels į žemės paviršių. O toliau viskas vyks dar sparčiau.

– Sukako dveji metai, kai vadovaujate Klaipėdos muzikiniam teatrui. Ar pasiteisino viltys, kurių turėjote atvykdama dirbti į pajūrį?

– Tie dveji metai labai greitai praskriejo. Tai supranti pažvelgęs atgal ir pamatęs, kiek daug pavyko padaryti. Aš tiek net neplanavau. Ir tai pavyko padaryti tik dėl viso kolektyvo tikėjimo ir atsidavimo. Į Klaipėdą atvykau su drąsiomis idėjomis, kurių įgyvendinimui turėjau numačiusi ilgesnius terminus. Bet mums pavyko dvigubai greičiau, o projektai buvo įgyvendinti maksimaliai tobulai. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komanda – fantastiška ir jai nėra neįmanomų dalykų.