- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birželio 3 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Naujojoje Klaipėdos galerijoje (mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22, Klaipėda) bus atidaryta Svajūno Armono tapybos paroda.
S.Armonas savo kūryboje remiasi gamtos įspūdžiais, natūros studijomis ir kartu laisvai improvizuoja istorijos, pasaulinės dailės palikimo, mitologijos temomis. Jo paveiksluose svarbus naratyvas, siužetas, tačiau pirmiausia tapytojui aktualios specifinės tapybos kalbos problemos – spalvos kultūra, kompozicijos meistrystė, elegantiškas piešinys.
S.Armonas kūrybingai pratęsia lietuviško ekspresionizmo tradiciją, kurios ištakos – prancūzų Ecole de Paris tapybos mokykla. Galbūt todėl jo tapyba turi daug gerbėjų ne tik Lietuvoje, bet yra mėgstama ir suprantama Europos dailės žinovams.
Moters temos dominavimas S.Armono kūryboje pasireiškia tiesiogiai ir netiesiogiai, daro įtaką jo darbų emociniam fonui, skatina vaizduotę naujų įvaizdžių kūrimui, temų interpretacijai. Beveik visos jo sukurtos mitinės būtybės yra moteriškos kilmės, akivaizdu, kad Veneros tema turėjo įtakos mitologinio ciklo atsiradimui. „Mitinės epochos nostalgiją aš derinu su nūdienos pasaulėjauta, nevengiu provokuojančių siužetų, aštrių personažų charakteristikų. Pasitelkdamas ironiją, aš sukūriau šiuolaikišką laumės – kerėtojos paveikslą, nestokojantį ekstravagancijos, dviprasmybių, tačiau išlaikiusį fatališkos prigimties paslaptingumą, gebėjimą užgauti tylias jausmų stygas“, – atviravo S. Armonas, pasakodamas apie tą nematomą ribą, skiriančią menininko gyvenimą nuo jo kūrybos. Jam įdomūs žmonių santykiai, vidinis jų pasaulis. Tapytojas vis grįžta prie dailių moterų, elegantiškų gulbių, lengvo žingsnio panterų, meilių kačių, puošniųjų povų. Savo unikalia menine raiška Svajūnas perteikia asmeninį požiūrį į moters vidinį pasaulį bei jo virsmą.
S.Armonas gimė 1951 m. Lazduonėnuose, Šilutės rajone. 1972–1978 m. mokėsi Vilniaus valstybiniame dailės institute. 1977–1991 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės kultūros skyriaus dailininku. 1978 m. – parodinės veiklos pradžia. Nuo 1986 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailininkų grupės „Individualistai“ vienas iš įkūrėjų. Tapytojas aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių dailės gyvenime kaip tapytojas, organizuoja plenerus, simpoziumus. Dailininko kūryba buvo eksponuota muziejuose ir galerijose Pekine, Atėnuose, Tokijuje, Paryžiuje, Berlyne, Ankaroje, Maskvoje, Peterburge, Kijeve. Jo kūriniai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, eksponuojami visuomeniniuose interjeruose, bankuose, viešbučiuose, įvairiose įstaigose, privačių kolekcininkų rinkiniuose Lietuvoje ir pasaulyje. Yra surengęs apie 30 asmeninių parodų, dalyvauja grupinėse parodose.
Paroda veiks iki liepos 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vladimiro Konstantinovo laukia debiutas prestižinėje Niujorko koncertų salėje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atlikėjų meistriškumu netrukus galės įsitikinti ir užjūrio publika: vasario mėnesį teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas keliaus į Jungtines Amerikos Valstijas, kur maestro Da...
-
„Mane vadina Kalendorium“ autorius susitiko su aktoriais: iškart supratau, kas vaidins Oskarą
Klaipėdos dramos teatre jau kurį laiką vyksta latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs kuriamo spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ repeticijos. Spektaklis statomas pagal Latvijoje didžiulio populiarumo sulaukusios knygos tuo pačiu pavadinimu in...
-
„Karaliaus Rodžerio“ kostiumus kūrė tarptautinį pripažinimą pelniusi dizainerė Magdalena Brozda
Balandžio 5-ąją Lietuvos publika ne tik išgirs, bet ir pirmą kartą išvys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) scenoje rodomą Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. Žinomiausią lenkų kompozitoriaus moderni...
-
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: Čiurlionio muzikoje atrandu Lietuvą
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines. Išplėstinis ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Teatro aikštėje – šventiniai pasirodymai ir diskoteka
Tarpušvenčiu uostamiestyje renginių netrūko. Pagrindinėje miesto aikštėję susibūrę klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo ledo čiuožykloje vykusius įspūdingus dailiojo čiuožimo pasirodymus. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdį
Gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Išskirtiniame renginyje – dėmesys ne tik žmogui
Šeštadienio vakarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete vyko šventinis vakaras, kurio metu ne tik skambėjo gražūs sveikinimai, koncertas, bet ir Klaipėdos Rotary klubų įsteigto „Vėtrungės“ apdovan...
-
Kretingoje pirmą kartą rengiamos mandarinų valgymo varžybos
Kretingoje šeštadienį pirmą kartą rengiamos mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Į Teatro aikštę sugrįžta „Pilnatis“
Šiandien į Teatro aikštę sugrįš atnaujinta instaliacija „Pilnatis“, o visą savaitgalį čia tęsis ir kalėdinės linksmybės bei renginiai. Klaipėdiečiai bus laukiami ne tik ledo čiuožykloje, bet ir šalia jos &n...