Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis

Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią romaną, tačiau nespėjo.

Pastaraisiais metais J. Šikšnelis gyveno ir kūrė savo gimtinėje, Švendubrėje, Varėnos rajone.

Pasak jo kolegos Vytauto Čepo, jie dar penktadienį kalbėjosi telefonu ir tarėsi apie J. Šikšnelio naujo jo romano apie prelato K. Olšausko žūtį pristatymą gruodžio 3-iąją I. Simonaitytės bibliotekoje, kuriai jis vadovavo 10 metų.

Telefonu V. Čepui apie bendraminčio ir kolegos mirtį pranešė velionio žmona Teresė.

J. Šikšneliui buvo 74-eri.

„Jis 10 metų vadovavo bibliotekai, nuveikė daug gyvenime. Kartu įgyvendinome sumanymą, įrengėme paminklą mirusiems žodžiams. Skaudu ir netikėta, nežinau, ar įvyks dabar planuotas knygos pristatymas jau be paties autoriaus. Pradžioje vyks laidotuvės. Žmona Teresė ketino atvežti urną atsisveikinimui ir į Klaipėdą“, – kalbėjo V. Čepas.

Juozas Šikšnelis

J. Šikšnelis gimė 1950 metų kovo 1 dieną Švendubrėje, Varėnos rajone. Ilgus metus jis dirbo Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, vėliau jai vadovavo.

J. Šikšnelis pasirinko labai švendubrišką slapyvardį – Raidas Durbė. Šiuo slapyvardžiu, bendradarbiaujant su „Baltų lankų“, „Rosmos“, „Vagos“, „Homo liber“ leidyklomis jis parašė ir išleido daugiau nei dešimt detektyvų.

Tai ir „Pyro pergalė“ (1995 m.), „Atblokšties siena“ (1998 m.), „Nuodėmių atleidimas (1998 m.), „Patvarumo riba“ (1999 m.), „Pliūpsnio kaita“ (2000 m.), „Pragaro vartai“ (2000 m.).

Jo romanų ištraukos buvo spausdinamos ir dienraštyje „Klaipėda“.

Už detektyvinius romanus J. Šikšnelis (R. Durbė) 1992 ir 1996 metais apdovanotas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos premijomis.

Prisiminsime jį kaip tiesų (kartais net tiesmuką), bet atvirą ir geranorišką draugą, nešusį didelę naštą.

R. Durbė mokėjo supinti intrigas, visgi kiti J. Šikšnelio romanai pelnė dar daugiau skaitytojų meilės, ypač romanas „Kryžiau žalio medžio“ (2000 m.), apdovanotas net keliomis literatūrinėmis premijomis: I. Simonaitytės ir Žemaitės.

Už nuoseklų darbą Lietuvos labui ir pasišventimą 2019 m. J. Šikšneliui įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.

Jo kūriniai versti į lenkų, rusų, anglų kalbas.

„Nuveikta nemaža didingų darbų, bet mes, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai, Juozą visada prisiminsime kaip draugą. Pirmiausia draugą, tik paskui ilgametį skyriaus vadovą, kuris gebėjo padėti sunkiausiais momentais. Liko ne tik raštai, bet ir labai iškalbingos ir meniškai vertingos skulptūros. Medinės. Akmeninės. Kiekvienam nariui Juozas yra padovanojęs savo drožtų šaukštų, lazdų, visada palinkėdamas ką nors su humoru. Prisiminsime jį kaip tiesų (kartais net tiesmuką), bet atvirą ir geranorišką draugą, nešusį didelę naštą“, – rašoma klaipėdiečių rašytojų atsisveikinimo žodyje, skirtame J. Šikšneliui.

J. Šikšnelis, turėdamas tik vieną ranką, drožė skulptūras iš medžio, kalė iš akmens, surengė daugiau kaip 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje.


Prezidento užuojauta

Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl J. Šikšnelio mirties, pranešė Prezidentūra.

Anot šalies vadovo, visuomenė vertino įvairiapusę ir kūrybišką J. Šikšnelio asmenybę, jis buvo talentingas ir produktyvus rašytojas.

„I. Simonaitytės bibliotekoje skleidėsi jo atida krašto, raštijos istorijai, prasmingiems, tačiau nepelnytai užmirštiems ar užtildytiems jos epizodams, bibliotekos bendruomenei ir jos misijai: ugdyti ir rūpintis, skatinti ir grūdinti lankytoją ir skaitytoją. Tai didžiulė, sunkiai apčiuopiama netektis Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos kultūrai“, – rašoma G. Nausėdoje užuojautoje.

Prezidentas užuojautą išreiškė J. Šikšnelio šeimai, artimiesiems ir Lietuvos kultūros bendruomenei.



NAUJAUSI KOMENTARAI

zmogus

zmogus portretas
amzina jam atilsi vis mes toi zemeje tik sveciai
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių