- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Viltį nešantis koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“ atvyksta į Palangą
-
Viltį nešantis koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“ atvyksta į Palangą
-
Viltį nešantis koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“ atvyksta į Palangą
-
Viltį nešantis koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“ atvyksta į Palangą
-
Viltį nešantis koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“ atvyksta į Palangą
-
Viltį nešantis koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“ atvyksta į Palangą
Gegužės 15 d., 13 val., Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje suskambės paramos Ukrainai koncertas „Sveika, Taikos Karaliene“, kurio programoje – įvairių šalių ir laikų kompozitorių sukurtos giesmės „Ave Maria“, atliekamos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solisčių. Renginys nemokamas, koncerto metu „Caritas“ rinks aukas Ukrainai paremti.
Dešimties „Ave Maria“ rožinį savo balsais suvers Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistės Oksana Auškalnytė, Viktorija Stanelė, Vitalija Trinkė. Joms fortepijonu akompanuos koncertmeisterė Inga Maknavičienė. Rainerio Maria Rilke‘s, Henriko Nagio, Justino Marcinkevičiaus eiles tarp giesmių skaitys Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė.
Koncerte skambės dešimt populiariausių „Ave Maria“ giesmių, sukurtų Johanno Sebastiano Bacho / Charles‘io Gounod, Franzo Schuberto, Pietro Mascagni, Giuseppe Verdi ir kitų praeities bei nūdienos kompozitorių.
Pasaulyje yra daugybė dainininkų, atliekančių visų žinomas „Ave Maria“, sukurtas J. S. Bacho / Ch. Gounod ir F. Schuberto, bet mažai kas žino, kad šie kūriniai nebuvo sumanyti kaip giesmės lotyniškos maldos tekstu. Prancūzų kompozitorius romantikas Ch. Gounod sukūrė savąją „Ave Maria“ kaip improvizaciją – pridėjęs melodiją virš savo mėgstamo (nors ir kiek pakeisto) J. S. Bacho Preliudo C-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I tomo. Iš pradžių giesmė buvo užrašyta ir išleista prancūzišku tekstu, bet vėliau išpopuliarėjo versija su lotynišku tekstu. Koncerte pastarąją atliks solistė V. Trinkė.
Panašiai nutiko ir populiariajai F. Schuberto giesmei: kompozitorius ją sukūrė 1825 m. kaip savo 52-ojo opuso šeštąją dalį – „Trečioji Elenos giesmė“ iš dainų ciklo pagal Walterio Scotto epinę poemą „Ežero valdovė“. Originaliai sukurta į vokiečių kalbą Adamo Storcko išverstu Walterio Scotto tekstu, vėliau ji dažniau buvo atliekama lotynišku maldos „Sveika, Marija“ tekstu ir tapo viena žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių. XX a. antroje pusėje F. Schuberto „Ave Maria“ itin subtiliai perdainavo ir dar labiau išgarsino ne tik pirmo ryškumo operos žvaigždės Maria Callas bei Luciano Pavarotti, bet ir tokie populiarūs dainininkai kaip Andrea Bocelli ar Céline Dion. Koncerte „Sveika, Taikos Karaliene“ ją atliks solistė V. Stanelė.
Dvi programoje skambėsiančios italų romantikų – G. Verdi ir P. Mascagni – giesmės „Ave Maria“ atkeliavo iš jų žymiausių operų. G. Verdi „Ave Maria“ skamba iš Dezdemonos lūpų prieš pat jos mirtį (solistė V. Stanelė), o P. Mascagni „Ave Maria“ buvo aranžuota kaip žymiojo orkestrinio Intermeco iš jo operos „Kaimo garbė“ vokalinė versija (solistės V. Stanelė, V. Trinkė, O. Auškalnytė). Tuo tarpu šiuolaikinio lenkų kino muzikos kompozitoriaus Michało Lorenco „Ave Maria“ buvo sukurta 1995 m. režisieriaus Krzysztofo Lango filmui „Provokatorius“ (solistė V. Stanelė). Dar viena „Ave Maria“ (kurią atliks solistė O. Auškalnytė) ilgą laiką buvo klaidingai priskiriama italų ankstyvojo baroko kompozitoriui Giulio Caccini. Iš tiesų ją 1970 m. sukūrė rusų gitaristas, liutnistas ir kompozitorius Vladimiras Vavilovas, įtraukęs giesmę į savo įrašų rinkinį kaip anonimo kūrinį.
Giesmės švč. Mergelei Marijai, kaip palaikymas nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms, skambėjo ir teatro surengtame paramos koncerte Klaipėdoje. Negalime nustoti tikėti, kad gėrio pergalė prieš blogį jau arti, o svarbiausia šiuo savo tikėjimu turime įkvėpti ukrainiečius bei pagal galimybes prie jų kovos prisidėti aukomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baleto „Legenda“ scenografė S. Šimkūnaitė: norėčiau, kad žiūrovas pajustų laiko tėkmę1
„Tai bus mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera teatre. Man tai be galo svarbus įvykis, kurio laukiu“, – sakė Antano Jasenkos baletui &bd...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...
-
Įsikūnijimas – tarsi į paveikslą
Kokie šamaniški dalykai vykdavo užkulisiuose, kiek žingsnių per repeticiją nueidavo aktoriai ir kaip vyko įsikūnijimas į Baroko amžiuje kūrusio dailininko paveikslus – apie tai ir kita buvo galima sužinoti Klaipėdos dramos teatro...
-
Klaipėdos pilies teatras kviečia į premjerą
Klaipėdos pilies teatras kviečia į pirmąją 39-ojo kūrybinės veiklos sezono premjerą – Keren Klimovsky komediją „Jūs užstojate man vandenyną“. ...
-
Klaipėdos kamerinis orkestras – nauja Italijos publikos žvaigždė
Italija – baroko gimtinė, tad nieko keisto, kad į šią šalį sugrįžta violončelininko Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, ne kartą muzikos gerbėjų įvardintas kaip baroko muzikos stiliaus geriausias atlik...
-
Jaunavedžiams skirta paroda Klaipėdoje: naujos idėjos, tendencijos ir vertingi patarimai
Lapkričio 10 dieną Klaipėdoje, restobare „Džonis ir citrinos“, įvyko pirmasis didelis informatyvus renginys, skirtas jaunavedžiams. Įvairūs vestuvių industrijos specialistai suteikė vertingų patarimų ir dalijosi šiuolaikinėmis t...
-
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į premijos įteikimo iškilmes
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, džiaugdamasis Lietuvos kultūros ministerijos skirta Kultūros centrų premija už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą bei už etninės kultūros ir nematerialau...
-
Lapkritį Klaipėdos dramos teatre pirmieji naujų spektaklių žingsniai
Antroje 89-ojo sezono pusėje Klaipėdos dramos teatre vyks didelė premjera. Jau trečią kartą šiame teatre dirbsiantis žymus latvių režisierius Elmārs Seņkovs vasario 14 d. pristatys spektaklį pagal kultinio populiarumo Latvijoje sulaukus...
-
Baleto „Legenda“ kompozitorius A. Jasenka: simfoninis orkestras man – nuostabiausias instrumentas
„Šio baleto vizija – leisti žiūrovui būti savo fantazijoje skambant muzikai“, – pasakojo muziką Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) choreografo Gajaus Žmavco statomam baletui „Legenda“ paraš...
-
Muzika yra moteris
Kamerinės muzikos koncerte trys pripažinti atlikėjai – Romanas Kudriašovas (baritonas), altininkė Augusta Romaškevičiūtė ir pianistė Eglė Andrejevaitė – pristatys naują programą „Muzika yra moteris“, kurioje sk...