It darželio kiemas

Nuo Herkaus Manto gatvės pirmiausia aikštės pakraštyje į akis krinta spalvinga plastiko reklaminė kolona su laikrodžiu ant jos.

Dešiniau stovi informacinis kubas, kuriame skelbiami pagrindiniai Klaipėdos istorijos faktai ir žemėlapis.

Tolėliau – garsusis laivelio formos gėlynas. Dabar jau mažai kas bepamena, kas ir kada sugalvojo taip papuošti aikštę, bet nuomonės dėl keliskart per vasarą gėlėmis apsodinamo laivelio vis dar skiriasi. Vieni džiūgauja ir vadina jį jūrinio miesto simboliu, kiti tikina, kad tai – visiškas kičas.

Greta laivelio, arčiau gatvės, stovi stendas, kurio vienoje pusėje parodyta, kaip atrodys aikštė po rekonstrukcijos, kitoje pusėje sumontuotas sferinis veidrodis.

Aikštės centre yra dar ir kupoliukas. Tik priėjęs arčiau ir paskaitęs tekstą ant stendo, papuošto animacinio filmuko herojų primenančio gyvūno atvaizdu, gali suprasti, kad tai – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektas, 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos dalis.

Taip siekiama parodyti, kad ledynai sukūrė akmenis, akmenukus, molį, ledą ir vandenį.

Dešiniau ant žolyno sumontuotas spalvingas reklaminių skydų darinys.

Tik priėjęs arčiau žmogus gali suprasti, kad taip pagerbti praėjusių metų Klaipėdos jaunimo apdovanojimų laimėtojai. Čia yra jaunų žmonių nuotraukos su jų pavardžių ir nominacijų užrašais.

Aikštės kampe – dar vienas itin spalvingas reklaminis stendas, šiuo metu reklamuojantis maisto pristatymą į namus.

Aikštės prieigose akį patraukia trys boružėlių formos gėlių laikikliai.

Grindinys – išsiklaipęs, palijus po plytelėmis kaupiasi vanduo, o bandantis jomis eiti žmogus jaučiasi lyg minų lauke. Kaskart kausto nežinia, ar iš po plytelės pliurptelės purvas, ar dar ne.

Granitinės plokštės, dengiančios žolynų ir gėlynų pakylas, daugelyje vietų atsilupusios, ne viena jų dingusi.

Klaipėdiečiai šią aikštę neretai pavadina vaikų darželio kiemu.

Emocijos: klaipėdietis J.Liesis neslepia, kad jam Atgimimo aikštė dabar atrodo itin nepatraukliai. (Elvio Žaldario nuotr.)

Rekonstrukcija – dar negreitai

Miesto žmonės žino, kad Atgimimo aikštėje turi prasidėti milžiniškos permainos. Po ja ketinama įrengti dviejų aukštų 228 vietų automobilių aikštelę.

Viršuje numatoma neįprasta erdvė, kurios vizualizacija pristatoma viename aikštėje sumontuotų stendų.

Šis projektas vis dar kaitina miestiečių aistras.

Gegužės 31 d. Klaipėdos savivaldybėje bus atplėšti vokai ir paaiškės, kokia bendrovė laimėjo aikštės rekonstrukcijos projektavimo darbų konkursą.

Tačiau iki ryškių pokyčių pradžios dar praeis nemažai laiko.

Akivaizdu, kad šią vasarą čia dar nieko nevyks, ir aikštė toliau atrodys kaip bobutės palangė, ant kurios telpa ir sieninis kalendorius, ir stiklainis su agurkais, ir anūkės atsiųstas kalėdinis atvirukas.

Siaubinga ir pamiršta

Klaipėdietis, medijų prodiuseris Juozas Liesis savo įspūdžius apie dabartinę Atgimimo aikštę išreiškė itin atvirai.

„Šūdina. Siaubinga. Klaiki. Apleista. Provinciali. Beviltiška. Pamiršta. Liūdna. Man ašara trykšta, kai einu Atgimimo aikšte. Jos tiesiog nėra. Ji yra užmaršties žymė. Būdama miesto centre ji turėtų būti savotišku simboliu. Atgimimo aikštė šia prasme yra tikra nevilties kloaka. Kaip pamiršome savo miesto istoriją, taip pamiršome ir aikštę. Klaipėda tampa užmaršties sostine, vieta, kur galima užmiršti praeitį“, – neslėpė nusivylimo gimtuoju miestu buvęs klaipėdiečių grupės „Bavarija“ narys.

Pasak J.Liesio, Klaipėdos gatvių ir aikščių pavadinimuose nematome miesto įkūrėjų – vokiečių, čia itin mažai praeities ženklų.

Istoriją mena tik į kampą lyg už bausmę įspraustas Herkus Mantas. Vokiečiai ir kitų tautų žmonės, šimtmečius kūrę šitą miestą, – užmiršti.

„Sprendimas paversti aikštę šaltu, abejingu nerūdijančio plieno mėnuliu taip pat atrodo simboliškai – esame šalti ir nepaveikiami, užgrūdinti abejingumo savo miestui. Jis niekaip neatspindės miesto istorijos ir juo labiau čia gyvenusių žmonių. Mano galva, šiuo metu, kai aikštė yra jokia, eksperimentuoti labai puiku. Pastatėme laivelį, apkaišiojome jį našlaitėlėmis, ir kai kuriems žmonėms tai patiko. Aikštės pavadinimas – politiškai yra teisingas ir gražus, bet kol kas joje nėra jokio atgimimo ženklo ir tas, kas joje planuojama padaryti, – taip pat su atgimimu nieko bendro neturi. Jeigu negalima paversti jos tikra Atgimimo aikšte, gal pavadinkime ją tiesiog vokiečių vardu. Bus paprasčiau tą idėją įgyvendinti“, – atvirai rėžė J.Liesis.

Klaipėdietis pasiūlė ir kitą paprastą ir nebrangų aikštės sutvarkymo variantą. Jei jau aikštė primena vaikų darželio kiemą, gal galime imti pavyzdį iš Ventspilio ir įrengti šioje vietoje vaikų atrakcionų parką. Tai nekainuotų milijonų, aikštės pavadinimas pagaliau atspindėtų esmę, juk vaikai – atgimimo, gyvybės simbolis.

Pastatė nederinę?

Miesto valdžios atstovams dabartinis aikštės vaizdas taip pat nepatinka.

Ilgą laiką vyriausiojo miesto dailininko pareigas ėjęs Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Petrulis mėgsta pabrėžti, kad tinkamo išsilavinimo neturintys žmonės padaro akis badančių klaidų.

Na, nuims laivelį ir ministerija – savo kupolą. Ar nuo to kas nors pagerės?

„Visi turintys tam tikrą architektūrinį, dizainerinį išsilavinimą žmonės kalbėjo apie tuos laivelius ir tuos visokius žvėrelius, kad tokių dalykų neturėtų būti. Kiti kalba priešingai, tikindami, kad laivelis kuria kažkokį įvaizdį. Su tais laiveliais ir kitais įvaizdžio formavimo elementais išeina taip, kaip išeina. Visi veržiasi į centrines dalis. Visi išmintingi, išsilavinę ir protingi žmonės mato, kad aikštėje tvarkybos reikia. Tai yra faktas ir jo nenuneigsi. Yra daug visokių elementų. Tie visi daiktai bus nuimti. Ar čia verta komentuoti, kaip visa tai atrodo dabar? Duotuoju atveju, kaip aš sakau, viskas turi būti sutvarkyta iš esmės. Na, nuims laivelį ir ministerija – savo kupolą. Ar nuo to kas nors pagerės?“ – svarstė M.Petrulis.

Mindaugas Petrulis / Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak jo, kelerius pastaruosius metus ne visi mieste atsirandantys objektai turi būti derinami su savivaldybe. Taip esą norėta pandemijos metu supaprastinti įvairius formalumus.

Kupolas ir jaunimo veiklą atspindintys skydai esanti socialinė reklama, todėl jos derinti su Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistais nereikėjo.

„Žmonės šeimininkauja, įgyvendina savo sumanymus savo supratimu, nors kartais pritrūksta atsakomybės. Smagu pasižiūrėti iš šono, ar tikrai esame miesto šeimininkai. Tada pamatai, kad ne šiaip sau sudėlioti derinimo principai leidimų pavidalu. Taip pasidarai sau išvadą, kad reikia į viską žiūrėti atsakingai, kad nebūtų pridaryta bėdos. Akivaizdu, kad aikštę reikia tvarkyti“, – teigė buvęs vyriausiasis miesto dailininkas.

Neverta švaistyti pinigų

Savivaldybės Projektų skyriaus vadovė Elona Jurkevičienė mąsto panašiai.

„Man nepatinka aikštės vaizdas, ją reikia tvarkyti iš esmės. Kuo daugiau joje visokių objektų, tuo kaimietiškiau ji atrodo. Bet yra, kaip yra“, – kalbėjo valdininkė.

Savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Kastytis Macijauskas mano, kad tik ponas Dievas žino, kada aikštė pasikeis.

Tačiau, jo įsitikinimu, dabar ką nors keisti šioje vietoje būtų neprotinga.

„Jei ką nors dabar darytume aikštėje, švaistytume mūsų visų pinigus. Čia nėra taip, kaip namie, kai nusivalome palangę ir išmetame senus stiklainius. Geriausia būtų nusamdyti kraštovaizdžio architektą ir buldozerį, viską gražiai išlyginti, suformuoti kalniukus, palikti tik medžius, o žmonėms vaikščioti nutiesti takus. Aišku, aš juokauju. Papolitikuoti šia tema galima, tik bet koks pajudėjimas senamiestyje kainuos nemažus pinigus. Turime atsakyti sau į klausimą, ar verta taip švaistytis“, – svarstė K.Macijauskas.

Reikalauja grožio ir saugumo

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tiesiai šviesiai teigia, kad antrojo atgimimo laukianti aikštė turi būti tinkamai prižiūrima.

Meras atviravo jau kalbėjęs su savivaldybės administracijos darbuotojais ir pareikalavo ieškoti sprendimų, kurie neturėtų būti konceptualūs, bet kartu padėtų aikštei nedaryti gėdos ir nebadyti akių.

„Galime sulaukti situacijos, kai ši aplinka bus ne tik neestetiška, bet ir nesaugi. Kai nėra kompleksinio sutvarkymo, atsiranda tokie šašiukai. Vieniems jie nekliūna, o kitiems – net labai. Aš nesiimu vertinti estetinio įspūdžio, bet kol aikštė nėra kompleksiškai sutvarkyta, ji turi atrodyti pakankamai estetiškai ir turime matyti, kad ji yra prižiūrima ir tvarkoma“, – teigė miesto meras.

Ar valdininkai sureaguos į šiuos miesto vadovo žodžius, klaipėdiečiai pamatys savomis akimis. Kol kas Atgimimo aikštėje keičiasi tik didžiojo gėlyno gėlės.