Dar šių metų pradžioje buvo kilę nesklandumų dėl estakadai skirtų lėšų paskirstymo, esą tąkart biudžetą teko gerokai apkarpyti.

Pasak miesto vadovo, šiuo metu trūksta maždaug 4,8 mln. eurų, kad darbai nesulėtėtų ir būtų užbaigti kiek įmanoma greičiau, telpant į numatytus grafikus.

„Susitikome dviem klausimais – viceministras ir jo patarėjas vietoje susipažino su vykstančiais darbais, jų tempais, ir savomis akimis pamatė, kiek ir ko jau yra padaryta. Tai – reguliarioji misijos dalis. Kitas dalykas, jau pats laikas buvo pasikalbėti apie papildomo finansavimo užtikrinimą. Kaip pamenate, buvo kilęs toks ažiotažas, kada reikėjo perskirstyti lėšas. Lėšas, kurios buvo suplanuotos Baltijos prospekto estakadai, teko gerokai apkarpyti. Tad jeigu neklystu, dabar trūksta apie 4,8 milijono eurų“, – nurodė meras.

Pašnekovo teigimu, ministerijos atstovai padėtį dėl finansavimo  puikiai žino.

Turime padaryti viską, ką galime.

„Darbai vyksta labai sparčiai, tas mus džiugina. Šiais metais suplanuota atlikti darbų už 16,7 mln. eurų, o yra numatyta nepilni 12 mln. eurų, tad trūksta apie 4,8 mln. eurų sumos, kurių vienur ar kitur reikėtų ieškoti. Natūralu, kad turime padaryti viską, ką galime, kad taip sparčiai grafiką lenkiantys darbai netyčia nesulėtėtų vien dėl to, kad neturime užsitikrinę finansavimo“, – sakė V. Grubliauskas.

Tačiau Baltijos estakados statybos tikrai neliks be finansavimo, kadangi šis objektas yra valstybės prioritetų sąraše.

„Apie šio objekto svarbą nepatogu ir aiškinti. Ne tik kaip transporto mazgo, bet šiame geopolitiniame kontekste tai dar yra ir strateginę svarbą turintis transporto objektas, kurio įgyvendinimas turėtų būti vienas prioritetinių valstybės objektų ir neturėtų kilti nė menkiausios abejonės tiek dėl finansavimo, tiek dėl visų kitų suderinimo dalykų“, – pabrėžė meras.

Viceministras: trūkstamų pinigų bus ieškoma

„Mes suprantame problematiką, nekvestionuojame, kad projektas yra labai svarbus, kalbėsimės, ieškosime papildomo finansavimo. Manau, kad kartu su savivaldybe ir kitomis pusėmis ieškosime, kaip šį biudžetą priartinti prie tikslo. Čia mūsų namų darbas“, – antradienį Klaipėdoje žurnalistams sakė J. Skačkauskas. 

Gegužę rekonstrukcijos darbams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) skirta 8,75 mln. eurų, nors, viceministro teigimu, savivaldybė prašė skirti daugiau.

„Buvo KPPP biudžetas 16 mln. eurų, buvo paraiškų vertinimas, gavome apie 300 pasiūlymų, vertinome jas pagal Vyriausybės kriterijus. Paskaičiavome, visiems pinigų neužteko, reikėjo daryti proporcijas. Klaipėdos miestas gavo daugiausiai“, – sakė J. Skačkauskas.

Rekonstrukcijos rangovės bendrovės „Kauno tiltai“ statybų vadovas Aurimas Garbačiauskas sako, kad statyba šiuo metu vyksta neatsiliekant nuo grafiko, jie šiek tiek viršijami, o lėšų trūkumas galėtų būti vienintelė kliūtis, kuri sustabdytų darbus.

„Jeigu lėšos baigtųsi, tai, tikėtina, kad ir darbai baigtųsi“, – žurnalistams sakė jis.

Statybų vadovo teigimu, bendrovė išsprendė problemas, kilusias dėl statybinių medžiagų brangimo ir sutrikusių tiekimo grandinių.

„Priimti sprendimai, vyko indeksaciniai procesai, dalinai išsisprendėm ir toliau judame, viskas stabilizavosi“, – kalbėjo A. Garbačiauskas.

Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinėje sankryžoje statomos dvi estakados, kurios sujungs Vilniaus plentą su Baltijos prospektu, rekonstruojama Šilutės plento dalis nuo Dubysos gatvės iki pietinio įvažiavimo į prekybos centrą „Banginis“, sutvarkyta infrastruktūra.

Darbus planuojama baigti kitų metų pirmąjį pusmetį.