Susirgo daugiau vaikų

Lietuva patenka į vidutinio jodo stygiaus zoną, kur dažniau nustatomos skydliaukės ligos. Vyresnės kartos gyventojai, prisimenantys prieš daugiau kaip 30 metų įvykusią atominės elektrinės avariją Černobylyje, paspėliodavo, kiek įtakos tam gali turėti ši branduolinė katastrofa.

Beveik visas Lietuvoje filmuotas ir nemažai apdovanojimų susišlavęs serialas "Černobylis" jau nuo pirmos serijos sužadino profesinį gydytojos endokrinologės Vilmos Vežbavičienės smalsumą: ar lietuviai po šios branduolinės avarijos dažniau serga skydliaukės ligomis?

Mes Lietuvoje tikrai gavome radiacijos. Daugiausia jos teko Lietuvos pietų, pietvakarinei ir vakarinei dalims. Klaipėda taip pat pakliūva į šią zoną.

"Černobylio katastrofos įtaka įrodyta Ukrainoje ir Baltarusijoje, kur vaikams dažniau diagnozuojamas skydliaukės vėžys. Remiantis Jungtinių Tautų mokslinio komiteto jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui tirti 2011 m. pranešimu, per 1991–2005 m. laikotarpį 6 848 skydliaukės vėžio atvejai buvo registruoti Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo jaunesni nei 18 m. Niekas neabejoja, kad tai susiję su radioaktyvaus jodo pasklidimu po Černobylio katastrofos", – reziumavo V.Vežbavičienė.

Paveikė avarijos likviduotojus

Avarijos padarinių likviduotojams taip pat dažniau pastebimi skydliaukės sutrikimai. Tačiau ši informacija vertinama prieštaringai, nes šie žmonės medikų stebimi atidžiau ir jiems atliekami profilaktiniai tyrimai dėl galimų skydliaukės ligų.

Pasak V.Vežbavičienės, po Černobylio avarijos praėjo palyginti nedaug laiko – per 30 metų, tad šios katastrofos pasekmės gali pradėti jaustis tik po 25 metų.

"Mes Lietuvoje tikrai gavome radiacijos. Daugiausia jos teko Lietuvos pietų, pietvakarinei ir vakarinei dalims. Klaipėda taip pat pakliūva į šią zoną. Tačiau, mokslininkų teigimu, ši padidėjusi radioaktyvios spinduliuotės dozė negalėjo turėti įtakos padidėjusiam sergamumui skydliaukės vėžiu Lietuvoje. Šis didėjimas labiau siejamas su tobulesnėmis diagnostikos galimybėmis, kai gali būti aptinkami net labai nedideli dariniai", – pasakojo gydytoja.

Endokrinologė taip pat neaptiko duomenų, ar avarija galėjo padaryti didesnę įtaką tokioms ligoms kaip autoimuninis tiroiditas ar mazginė skydliaukė.

Atsisakė profilaktikos

1986 m. balandžio pabaigoje buvo gražus oras, tad daugelis žmonių laiką veikiausiai leido pajūryje. Radioaktyvus debesis dėl vėjo krypties keliavo per Lietuvą, vėliau nusileido Skandinavijoje.

Informacija apie įvykusią branduolinę avariją Ukrainoje buvo paskelbta gerokai pavėluotai – tik po 36 valandų, kai skandinavai nustatė padidėjusią radiaciją. Tad ir profilaktikos priemonės buvo pavėluotos.

Kai kuriose šalyse buvo taikyta jodo profilaktika: geriamos jodo tabletės, kad užblokuotų skydliaukę ir į ją nepatektų radioaktyvus jodas. Lietuvoje nuspręsta šios profilaktikos netaikyti dėl galimų šalutinių poveikių. Manyta, kad pas mus radiacijos gauta mažiau nei kitose šalyse, esančiose arčiau avarijos vietos.

Lenkų patirtis vėliau patvirtino, kad profilaktika ne visada pasiteisina – ten fiksuota rimtų komplikacijų po jodo preparatų vartojimo.

Gal pacientai, pamatę šį įtaigų serialą, nusprendžia pasitikrinti dėl skydliaukės ligų? Išgirdusi klausimą, gydytoja endokrinologė nusijuokė: "Ne, tokių pacientų nesulaukiau arba jie neprisipažino."